Žada siūlyti naujus kriterijus
Nuo pirmadienio pradėjus veikti mažesnėms ne maisto prekių parduotuvėms, grožio salonams, kultūros bendruomenė kelia klausimus, kada galės pradės veikti muziejai, galerijos, teatrai, kitos kultūros įstaigos.
Pasak S. Kairio, Vyriausybė datą nustatys pagal objektyvius kriterijus, kaip ir pirmojo karantino metu. „Priklausys nuo mūsų visų susitelkimo, mažėjant skaičiams pradės ryškėti ir datos“, – kalbėjo jis.
Pasak Kultūros ministro, pirmiausia eilėje yra muziejai ir kitos vietos, nekeliančios didesnio pavojaus, o renginių atidarymo galima laukti tik atlaisvinimo plano pabaigoje: „Bet bendraujame ir su renginių organizatoriais, kasdien turime konsultacijų su skirtingų sektorių atstovais – turime pasiūlymų ekspertams ir bandysime įtikinėti, kad galėtume kalbėti apie ankstesnį varžtų atveržimą“.
S. Kairys užsiminė, kad tarp planuojamų pateikti ekspertams pasiūlymų yra vertinti ne tik naujus atvejus per 14 dienų, ar teigiamų atvejų procentą, bet ir kitus kriterijus, pavyzdžiui, vakcinavimo laipsnį.
S. Kairys svarstė, kad vėliau galėtų vykti tie renginiai, kurie vyksta kontroliuojamoje erdvėje, kur, pavyzdžiui, parduodami bilietai, vyksta registracijos, todėl, reikalui esant, būtų lengviau nustatyti židinius ir kontroliuoti situaciją.
Įvardinti konkrečios datos, kada būtų galima laukti kultūros įstaigų atsidarymo, Kultūros ministras nesiryžo, pastebėdamas, kad ir šiandieninis atlaisvinimas, kai atsidarė kai kurios parduotuvės, grožio salonai rodo, kad ne visi žmonės prieš grįždami į darbus testavosi, kaip buvo rekomenduojama, tad, pasak jo, viskas priklausys nuo žmonių sąmoningumo ir susitelkimo.
„Stengsimės tarpininkauti, kad maksimaliai greičiau galėtų atsiverti, bet suderinant, randant balansą tarp pandemijos suvaldymo ir būtinųjų žmogaus poreikių kalbant apie kultūrą“, – sakė S. Kairys.
Pasigenda aiškių argumentų
MO muziejaus direktorė Milda Ivanauskienė sako, kad nors jau antro karantino pradžioje muziejai pateikė argumentus, kodėl juose yra mažiau žmonių nei parduotuvėse ir, kodėl muziejų lankymo ypatumai kelia mažiausias galimas rizikas viruso plitimui. Atlaisvinant karantiną vėl prekyba atidaroma pirma, o kultūra dar kartą „nustumiama į eilės galą“.
„Muziejų parodų lankymas nėra ir niekada nebuvo masinio susibūrimo reikalaujanti vieta. Įprastai visada muziejus lanko 1 šeimos ūkis. Tai yra individuali kultūros patirtis“, – teigė ji.
„Turime žiūrėti strategiškai – liga jau atvyko ir ji čia pasiliks. Deja, ilgam. Su šia liga virusu gyvensime 4-5 ateinančius metus ir turime skubiai mokytis kaip su ja gyvensime. Negalime gyventi tik totaliniais kategoriškais atidarymais arba uždarymais. Taisyklės, kurias kuriame dabar, kurs praktikas kaip gyvensime ateinančius 4-5 metus. Turi būti ir tarpiniai variantai, kas gali veikti sudėtingomis saugiomis sąlygomis ir taisyklėmis. Mums šiai kovai reikia sąmoningos visuomenės, o kultūra būtent ir ugdo sąmoningumą bei kritinį mąstymą“, – teigė MO muziejaus direktorė.
Pasak jos, užsienio patirtis, taikoma Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, netinka kaip argumentas savaime: „Didžiųjų muziejų lankomumas Amsterdame, Paryžiuje, Londone, Berlyne iki pandemijos siekė nuo 6 500 iki 15 000 lankytojų per dieną. Lietuvos muziejuose vidutiniškai per dieną apsilanko ~150-300 žmonių per dieną. T.y. skaičiai mažesni 40-50 kartų“.
Siūlo saugumo užtikrinimo priemones
M. Ivanauskienė teigia, kad e. bilietų platinimas iš anksto, valandinėmis kvotomis, galėtų dar labiau sukurti saugumo.
„Taip pat rudenį jau buvo išbandyta sistema, kuomet žmonės eidami į barą registruodavosi mobiliais telefonais skaidydami QR kodą įeidami į konkretų barą. Dabar irgi galėtų savanoriškai registruotis SMS formatu eidami į muziejus. Tai padėtų sekti atvejų žindinius, o žmonės būtų laisvi pasirinkti ar eiti muziejų ir suteikti duomenis apie save, kad ten buvo, ar neiti. Jau nekalbant apie kitas įprastas saugos priemones kaip: 1 šeimos ūkis, kaukės, vėdinimas, atstumai, bekontaktis vizitas ir pan.“, – kalbėjo M. Ivanauskienė.
Prisidėtų prie streso mažinimo
M. Ivanauskienė teigia, kad kiekviena diena izoliacijoje tik didina žmonių stresą, kaupią pyktį, o kultūra ir muziejai galėtų jau dabar labai prisidėti prie to streso mažinimo ir tai daryti saugiai.
„Pagal tarptautinius tyrimus ir Pasaulio Sveikatos Organizacijos rekomendacijas – muziejų galerijų lankymas mažina stresą ir gerina emocinę būklę. Europos muziejų organizacijų tinklas (NEMO) taip pat pabrėžia teigiamą muziejų poveikį visuomenei ir mano, jog jų visiškas uždarymas yra netinkama COVID-19 sukeltos situacijos valdymo priemonė.
Šiame kontekste atkreipiame dėmesį į bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktą reprezentatyvią Lietuvos gimnazistų apklausą, pasak kurios, 2020 m. pusė šalies moksleivių (50 proc.) rečiau nei įprasta lankėsi įvairiuose Lietuvos kultūros objektuose. Beveik tiek pat jų (47 proc.) jaučia stresą dėl to, kad Covid-19 pandemija apribojo jų galimybes patekti į muziejus, bibliotekas, teatrus ir kitas kultūros įstaigas“, – sakė MO muziejaus vadovė.
