„Viskas šiame pasaulyje turi pradžią ir pabaigą. Tačiau prasideda kažkas nauja. Dėkoju draugams, mokiniams ir priešams už unikalią patirtį, padėjusią man išsiaiškinti daugelį svarbių dalykų“, – parašė K. Serebrenikovas savo „Instagram“ paskyroje.
Jis pažymėjo, kad Gogolio centras, kaip teatras ir idėja, toliau gyvuos, „nes teatras ir laisvė yra svarbiau ir plačiau, o tai reiškia, ir gajau už bet kokius valdininkus, aplinkybes ir netgi svarbiau bei plačiau už jo kūrėjus“.
„Pasistenkite padaryti taip, kad teatras liktų gyvas, o laisvė būtų jums būtina. Ir nereikia liūdėti. Liūdesyje nėra nei gyvenimo, nei laisvės. Žinote, ką reikia daryti. Visiems – taika ir meilė“, – rašė K. Serebrenikovas.
Režisierius paskelbė nuotrauką, rodančią, kad jo darbo sutartis baigia galioti vasario 25 dieną.
Pernai birželį K. Serebrenikovui teismas skyrė lygtinę trejų metų laisvės atėmimo bausmę už sukčiavimą vadinamojoje „Septintosios studijos“ byloje, kurią jo šalininkai laikė kūrybos laisvės išbandymu Rusijoje.
Trejus metus vykusiame teismo procese K. Serebrenikovas buvo apkaltintas maždaug 2 mln. JAV dolerių pasisavinimu, bet ši byla vos nesubliūško, o šimtai kultūros atstovų Rusijoje ir užsienyje reiškė paramą režisieriui.
Teisėja nusprendė, kad K. Serebrenikovas ir du kiti bylos atsakovai yra kalti dėl 129 mln. rublių (1,79 mln. eurų) valstybės lėšų, skirtų teatro projektui „Platforma“, neteisėto pasisavinimo. Daugelis sako, kad šis teatro projektas atvėrė kelią kitiems drąsiems meno projektams Rusijoje.
Niekas iš bylos atsakovų savo kaltės nepripažino nei tyrimo metu, nei teisme.
Lapkričio 18 dieną Maskvos miesto teismas paliko galioti „Septintosios studijos“ byloje paskelbtą nuosprendį, atmetęs gynybos apeliacinius skundus.
K. Serebrenikovas atsisakė skųsti nuosprendį, nurodęs, jog „labai pavargo nuo teismų“, sakė jo advokatas. Teismo posėdyje režisierius nedalyvavo.
Anksčiau žiniasklaida, remdamasi neįvardytu šaltiniu, pranešė, kad Maskvos kultūros departamentas ketina nepratęsti sutarties su K. Serebrenikovu.
Vasario 7 dieną skelbta, kad Teatro kritikų asociacija išsiuntė atvirą laišką Maskvos kultūros departamento vadovui Aleksandrui Kibovskiui, ragindami palikti K. Serebrenikovą Gogolio centro meno vadovo pareigose.
Kritikai laiške rašo, kad „ilgiau nei aštuonerius metus me stebėjome ir aprašinėjome Gogolio centro virsmą“.
„Mes, kaip teatro ekspertai, tvirtiname: „Režisieriaus ir pedagogo Kirilo Serebrenikovo sukurtas Gogolio centras tapo svarbiu reiškiniu rusiško teatro istorijoje“, – rašoma laiške.
Kontroversiška byla
Gogolio centro vadovas K. Serebrenikovas buvo sulaikytas 2017 metais.
Pernai teisėjas nusprendė grąžinti bylą prokurorams dėl įrodymų stygiaus, bet procesas buvo atnaujintas perėmus jį naujam teisėju, o įtariama pasisavinta suma buvo kiek sumažinta – nuo 133 mln. rublių iki 129 mln. rublių.
Kelias dienas kalėjime praleidęs K. Serebrenikovas buvo paleistas, jam buvo skirtas namų areštas, o vėliau buvo leista ir sugrįžti į darbą. Todėl daugelis tikėjosi, kad byla bus nutraukta.
Tačiau pernai birželį teisėja pritarė kaltintojų teiginiams, kad K. Serebrenikovas surežisavo valstybės pinigų, skirtų projektui „Platforma“, kuriam jis vadovavo 2011–2014 metais, vagystę.
K. Serebrenikovas ir kiti atsakovai tvirtino, kad yra nekalti. Šią savaitę režisierius kaltinimus, kad jis pavogė tuos pinigus, pavadino juokingais.
Cenzūros kritikas
Garsiausi meno pasaulio atstovai griežtai sukritikavo prokurorų teiginį, kad projektas „Platforma“ kainavo gerokai mažiau, nei valstybė jam skyrė lėšų.
Didžiojo teatro generalinis direktorius Vladimiras Urinas praeitais metais sakė, kad brangius projekto pastatymus prokurorai įvertino kaip nedideles pjeses, „sąmoningai“ sumažindami skaičius.
Gynyba tvirtino, kad projektui iš tiesų reikėjo net daugiau lėšų nei skyrė valstybė.
Vienas didžiausio pripažinimo sulaukusių Rusijos režisierių K. Serebrenikovas kūrė dirbo operoje, teatre ir kine, jo darbai nuolat pelnydavo apdovanojimų.
Režisierius kritikavo intensyvėjančią meno cenzūrą Rusijoje ir perspėdavo, kad „viskas grįžta prie graudžiausios sovietų praktikos“.
Jį palaikė daug garsių Rusijos kultūros veikėjų ir tarptautinių žvaigždžių, tarp jų Cate Blanchett ir Ianas McKellenas.
Praeitais metais tūkstančiai žmonių pasirašė atvirą laišką Rusijos kultūros ministrei Olgai Liubimovai, prašydami atsiimti ministerijos kaltinimus atsakovams.