1. Tara Westover. Apšviestoji
Iš anglų kalbos vertė Aušra Stanaitytė-Karsokienė
„Apšviestoji“ – tai knyga apie kovą dėl savikūros, apie kraupią ištikimybę šeimai ir širdgėlą, kuri ištinka nutraukus saitus su artimiausiais žmonėmis. Tara Westover gimė Aidaho valstijoje 1986 m. visiškai atsiribojusioje nuo išorinio pasaulio šeimoje ir buvo rengiama pasaulio pabaigai. Prieš tėvo valią pasiryžo siekti mokslo.
Šis tikrus įvykius nušviečiantis pasakojimas lietuviškai pasirodė dar 2018 m. pabaigoje ir nuo tada užima aukščiausias vietas leidyklos skaitomiausių knygų tope. Ši įkvepianti, valingumu spinduliuojanti istorija skaitomiausia leidyklos knyga tampa ir 2020-aisiais, antrus metus iš eilės.
2. Jeanine Cummins. Amerikos purvas
Iš anglų kalbos vertė Marija Bogušytė
Daugybę diskusijų literatūros pasaulyje sukėlęs romanas neliko nepastebėtas ir Lietuvoje. Vienus sujaudino mamos ir sūnaus, bėgančių iš Meksikos į Jungtines Valstijas, likimo drama, kitiems ši knyga – geras veiksmo trileris.
2020 m. pradžioje romano „Amerikos purvas“ leidėjas buvo priverstas atšaukti numatytą rašytojos turą po JAV, nes jai buvo pagrasinta mirtimi. Vėliau autorė buvo kritikuojama, jog rašo apie tai, ko neišmananti. Nepaisant kontroversiškų vertinimų, kiekvienas šio romano puslapis pulsuoja širdgėla, drama ir humaniškumu.
3. Juozas Baltušis. Vietoj dienoraščio III t. 1984–1990
Vos pasirodę Juozo Baltušio dienoraščiai susilaukė didžiulio susidomėjimo, nesibaimindami didžiulės knygų apimties, skaitytojai laukė kiekvieno pasirodančio dienoraščių tomo. Neveltui 2020 m. leidyklos tope atsidūrė net du Juozo Baltušio dienoraščių tomai.
Trečioji, paskutinė dienoraščių dalis apima 1984–1990 m. Joje veriasi rašytojo tuometinių šeimos santykių drama, nomenklatūrinės veiklos, pažiūrų į tam tikrus įvykius Sovietų Sąjungoje ir užsienyje trajektorijos, kasdienybės liudijimai. Išskirtinis dėmesys kreipiamas į Lietuvos laisvėjimo procesus, nemažai svarstoma apie bręstančius pokyčius, atsiskleidžia rašytojo laikysenos šių pervartų fone aplinkybės. Šioje dalyje skaitytojas ras ir išsamią visus tris tomus apimančią asmenvardžių rodyklę.
4. Alvydas Šlepikas. Mano vardas – Marytė
Nors Alvydas Šlepikas romaną „Mano vardas – Marytė“ parašė prieš dešimtmetį, jo populiarumas pastaraisiais metais vėl tik didėja. Knyga verčiama į užsienio kalbas, o 2019 m. angliškasis jos leidimas tapo leidinio „The Times“ liepos mėnesio knyga grožinės istorinės literatūros („New Historical Fiction“) kategorijoje. Lietuvių skaitytojai itin pamėgę šį jautrų, meilės, užuojautos ir atminties kupiną A. Šlepiko kūrinį, juo žavisi ne viena skaitytojų karta.
Romanas nušviečia vieną iš baltųjų istorijos dėmių – „vilko vaikų“ situaciją. Po Antrojo pasaulinio karo Rytprūsių vokietės siuntė vaikus anapus Nemuno, kur buvo duonos, ir vokietukai ėjo į Lietuvą, dirbo pas ūkininkus, elgetavo, o sunkiai uždirbtą maistą nešė savo badaujančioms šeimoms.
5. Olga Tokarczuk. Bėgūnai
Iš lenkų kalbos vertė Vyturys Jarutis
Olga Tokarczuk – ryški, nepaprastu sąmoju ir ypatinga vaizduote pasižyminti šiuolaikinės lenkų literatūros žvaigždė, lietuvių skaitytojui pažįstama kaip romanų „Praamžiai ir kiti laikai“, „Dienos namai, nakties namai“, „Varyk savo arklą per mirusiųjų kaulus“ autorė.
2018 m. už romaną „Bėgūnai“ ji pelnė vieną prestižiškiausių anglakalbiame pasaulyje apdovanojimų – „Man Booker International Prize“ (angliškai romanas pasirodė „Flights“ pavadinimu). Olga Tokarczuk – pirmoji rašytoja iš Lenkijos, pelniusi šiuos laurus. Autorei paskirta ir 2018 m. Nobelio literatūros premija.
6. Olga Tokarczuk. Varyk savo arklą per mirusiųjų kaulus
Iš lenkų kalbos vertė Vyturys Jarutis
Atokiame Lenkijos kaime keistuolė Janina Dušejko tamsiais žiemos vakarais studijuoja astrologiją, kartu su buvusiu mokiniu verčia Williamo Blake’o poeziją ir prižiūri Varšuvos gyventojų sodo namelius. Netikėtai kaimelio ramybę sudrumsčia paslaptinga Janinos kaimyno, praminto Didžiąja Pėda, mirtis. O tuomet pasipila ištisa keistų mirčių virtinė. Energingoji moteris ima versti nusistovėjusį – ir užsistovėjusį – tradicinį vietinės bendruomenės gyvenimą aukštyn kojom.
Intriguojantis detektyvinis šio romano siužetas labai išradingai panaudojamas skaitytojų dėmesiui prikaustyti, o tai tik viena iš Olgos Tokarczuk kūrybinių galių, prikaustančių skaitytojus prie jos knygų. Vos pasirodęs lietuviškai romanas iškart tapo viena perkamiausių leidyklos knygų. Rašytojos fenomenas vis dar stebina ir kursto laukimą – 2021 m. leidykla dar planuoja išleisti Olgos Tokarczuk istorinį romaną „Jokūbo knygos“ ir naują esė rinkinį „Jautrus pasakotojas“.
7. Undinė Radzevičiūtė. Grožio ir blogio biblioteka
Ši Undinės Radzevičiūtės knyga – apie grožį su lašu bjaurumo, apie blogį, besislepiantį gėryje, ir apie tai, kad centralizuotai tvarkant pasaulį galima jį visiškai sunaikinti. Romanas „Grožio ir blogio biblioteka“ 2020 m. portalo „15min.lt“ metų knygų rinkimuose išrinkta geriausia lietuvių autorių knyga, taip pat dalyvauja ir 2020-ųjų Metų knygos rinkimuose.
Ekscentriškas paveldėtojas, apimtas didžiulės aistros unikalioms knygoms, nori sukurti ypatingą biblioteką ir pasiruošęs peržengti bet kokias moralės ribas. O Veimaro respublikos Berlynas – vieta, kur galima nuslėpti bet kokį nusikaltimą. Šiuolaikinė Europa labai primena Veimaro respubliką. Ar šiuolaikinio žmogaus mąstymas ir galimi sprendimai labai skiriasi nuo tų, priimtų prieš daugiau nei devyniasdešimt metų?
8. Trent Dalton. Berniukas nuryja visatą
Iš anglų kalbos vertė Povilas Gasiulis
„Berniukas nuryja visatą“ – tai istorija apie brolystę, tikrą meilę ir neįtikėtiną draugystę. Kūrinio pasakojimas – daugiasluoksnis, kupinas žodžių žaismo ir aliuzijų. Australų žurnalistas Trentas Daltonas knygos siužetą pina iš savo paties vaikystės prisiminimų, išgyvenimų ir itin tikroviškų fantazijų. Ši knyga – autoriaus debiutas rašytojo vaidmenyje. Kaip sako pats Trentas Daltonas, šiurpiausia istorija, kokią yra girdėjęs, tai jo motinos istorija – ir jis turėjęs keistos garbės būti reikšminga jos dalimi. „Motina – mano herojė“.
Trento Daltono romanas sužavėjo ne tik skaitytojus. „Berniukas nuryja visatą“ pateko į Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos parengtą Vertingiausių 2019 m. verstinių knygų sąrašą, o dabar atsiduria ir Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos populiariausių 2020 m. knygų sąraše.
9. Juozas Batušis. Vietoj dienoraščio II t. 1976–1983
Antrasis populiariųjų dienoraščių tomas apima 1976–1983 m. Sklaidant J. Baltušio kasdienybės užrašų lapus, atsiveria ne tik jo asmeninio gyvenimo kaleidoskopas ar individualios veiklos literatūros ir kultūros lauke pastangos: rašytojo dienoraščius galima ir verta skaityti kaip plačią kultūros, literatūros įvykių panoramą Lietuvoje ir tuometinėje Sovietų Sąjungoje. Kūrėjų portretai, partinės nomenklatūros veikėjų štrichai, jų apibūdinimai, surašyti per J. Baltušio regėjimo prizmę, sudaro labai įdomią paveikslų galeriją. Plačiausia prasme J. Baltušio dienoraščius galima matyti ir kaip įvairialypį visos sovietinės epochos veidrodį.
10. Romy Hausmann. Numylėtinė
Iš vokiečių kalbos vertė Danutė Šaduikienė
„Numylėtinė“ – išskirtinė tokio žanro knyga ir didžiausias pastarųjų metų atradimas Vokietijoje, o išversta į anglų ir daugelį kitų kalbų, pavergė viso pasaulio trilerių mėgėjų širdis. Tad nenuostabu, kad ši debiutinė autorės knyga užkariavo ir Lietuvos skaitytojų dėmesį.
Trileris prasideda ten, kur kiti baigiasi. Belangė miško trobelė: Lenos ir jos čia gimusių vaikų gyvenimas griežtai reguliuojamas – ir valgoma, ir net į tualetą einama pagal nustatytą tvarką. Oras į trobelę patenka per specialų mechanizmą. Vakarais Lena vaikams dainuoja lopšines, dieną juos moko. Tėvas rūpinasi šeima, saugo nuo aplinkinio pasaulio. Niekas niekada neatims iš jo žmonos ir vaikų, nes... niekas nežino, kur jie.
