1955 m. gimusi Jūratė Baranova - filosofė, eseistė, literatūros kritikė, daugelio vadovėlių autorė, humanitarinių mokslų daktarė.
Pagrindinės jos mokslinių tyrinėjimų sritys: etika, filosofinė antropologija, praktinė filosofija, postmodernioji filosofija.
Parašė monografijas XX amžiaus moralės filosofija: pokalbis su Kantu (2004), Filosofija ir literatūra: Priešpriešos, paralelės, sankirtos (2006), Nietzsche ir postmodernizmas (2007), Kinas ir filosofija (su kitais, 2013), Jurgos Ivanauskaitės fenomenas: tarp siurrealizmo ir egzistencializmo (2014), Ritmas ir refrenas: tarp filosofijos ir meno (Rhythm and Refrain: In Between Philosophy and Arts su kitais, 2016), mokslo studiją Tarp vaizdinės ir literatūrinės kūrybos: Tarkovskis ir Ivanauskaitė (Between Visual and Literary Creation: Tarkovsky and Ivanauskaitė 2015), filosofinę knygą Saĝo kiel terapio = Išmintis kaip terapija (2008).
Išleido esė rinkinius Meditacijos: tekstai ir vaizdai (2005), Baimė nuskęsti (2014). Esė rinkinio švedų kalba Kavinė Tabac: Lietuviškos esė (Café Tabac: Litauiska essäer 2006) viena autorių.
Parengė filosofijos, etikos mokymo metodikos priemonių, vadovėlių vidurinėms ir aukštosioms mokykloms.
Parašė filosofinių, literatūros kritikos straipsnių, prozos kūrinių (pasirašydavo ir literatūriniu slapyvardžiu Ana Audicka).
