Vienas teatro įkūrėjų, spektaklio prodiuseris Darius Vizbaras pasakodamas apie spektaklį „Delfi“ paminėjo, kad šis pasirodymas sukurtas specialiai internetinei versijai – aktoriai vaidina iš namų.

„Sukūrėme ateities pasaulio siužetą, kuriame žmonės pasiryžta protestuoti už savo laisves. Šie metai ne tik karantininiai – netrūko protestų. Jau anksčiau buvome reagavę į Baltarusijos įvykius, lygiai taip pat ir šis spektaklis adaptuojamas pagal esamus įvykius pasaulyje. Šiuo atveju, į spektaklio turinį įtraukti šį savaitgalį Rusijoje vykusių protestų įrašai, Aleksejaus Navalno pasisakymai“, – idėją aiškino pašnekovas.

Sovietiniame mašiniuke – Putino manekenas

Kaip prieš renginį pasakojo D. Vizbaras, norėdami palaikyti Rusijos žmones teatralai įkurs instaliaciją prie Rusijos ambasados. „Faktas, prie pat jos nepadarysime, bet atvirame parkelyje turėtų stovėti senovinis, sovietinis rusiškas mašiniukas, kuriame bus pastatytas Rusijos prezidento Vladimiro Putino manekenas, kuris taip pat žiūrės spektaklį, transliuojamą ant priekinio mašinos lango“, – siužeto eskizą atskleidė D. Vizbaras.

Internetinis spektaklis #Protestas
Foto: T. Tereko nuotr.


Jaunosios kartos režisieriaus Žilvino Vingelio bei vizualinių eksperimentų teatro „Kosmos Theatre“ inicijuotas projektas, anot D. Vizbaro, tarsi politinis pasiūlymas įvykių Rusijoje apmąstymui. „Spektaklis dedikuojamas Rusijos žmonėms, per jį tikimės atkreipti dėmesį į toje šalyje vykstančius įvykius, tokia reakcija“, – kalbėjo pašnekovas.

Jau minėto mašiniuko, kuris šįvakar atsidūrė prie Rusijos ambasados, priekinis langas virto projekcija, per kurią šis spektaklis transliuojamas per socialinius tinklus – feisbuko, jutubo kanale. „Iš išorės bus galima matyti spektaklį, kuris vyksta. Tačiau neskatiname būriuotis, visi aktoriai vaidins iš namų“, – pažymėjo D. Vizbaras.

Protestas prieš Motiną Monaksiją

Monaksija – uždara utopinė ypatingai moderni, taupi, ekologiška ir maksimaliai mechanizuota kolektyvinio turto betautė valstybė. Joje gyvenantys monaksiečiai – racionalūs, uždari, emocijas užgniaužę ir nuo vaikystės izoliacijoje bei socialinėje distancijoje gyvenantys žmonės. Monaksijos tikslas – siekti tobulumo. Šalies progresui ilgainiui pradėjęs koją kišti žmogiškumas buvo pradėtas suprasti kaip liga, o žmogiškos emocijos – simptomais, kuriuos privaloma gydyti, – rašoma pastatymo aprašyme.

Spektaklyje veikia šeši personažai: Motina Monaksija, Mokytojas, trys jo mokiniai ir dirbtinio intelekto programa Kiri. Siužetas kupinas fantastikos elementų: mokytojas nuotoliniu būdu veda bendravimo įgūdžių mokymus, padedamas programos Kiri, jis pasakoja apie tai, kaip žmonės bendravo anksčiau, galėdami jausti. Šie mokymai yra slapti. Vieną dieną į mokymus prisijungia mokinys Milas2194 ir papasakoja apie tai, kad jis patyrė draudžiamą meilės jausmą. Taip po kurio laiko Mokytojas ir jo mokiniai emociškai suartėja ir nusprendžia nepaklusti Monaksijos įstatymams. Jie rengia protestą, siekdami teisės jausti.

Projektą kūrė 12 menininkų. Mokytoją vaidina Šarūnas Banevičius, dirbtinį intelektą Kiri – Vilma Raubaitė, Mokiniai – Gytis Laskovas, Kamilė Lebedytė, Deividas Breivė, Motina Monaksija – Saulė Sakalauskaitė.

Pjesės autorė Goda Simonaitytė, vizualizacijų ir videoprojekcijų dailininkas bei tiesioginės transliacijos režisierius Kornelijus Jaroševičius, spektaklio kompozitorius Andrius Šiurys.

Scenos menų sklaida tarsi socialinė misija

Kodėl reikalingas tokio pobūdžio palaikymas, solidarumas? „Yra keletas linijų, kodėl tai darome. Akivaizdu, atėjusi pandemija viena labiausiai scenos menus paveikiančių situacijų – jie vieni pirmųjų užsidaro ir paskutinieji atsidaro. Iš tikrųjų, metai sunkūs, reikalingi naujų formų ieškojimai. Viena vertus, vis ieškome būdų kaip nepasiduoti, kad scenos menų sklaida veiktų pandemijos metu. Kita vertus, tai tarsi socialinė misija, atkreipianti dėmesį į tai, kad tai nėra tik vienos šalies galios struktūros diktatas – pasaulis daug platesnis. Reiktų palaikyti ir neignoruoti tų, kas nori gyventi taip, kaip dabar gyvename mes. Turime laisvių ir galimybių, galime viešai pasakyti savo nuomonę, nebūsime už tai įkalinti. O ten gyvenama kitokiomis sąlygomis, socialinės, ekonominės ir visos kitos situacijos neturėtų riboti žmonių laisvės. Tačiau tokia realybė – šiandien tai vyksta kitoje geografinėje pusėje, bet gali atsirasti visur. Nėra neįmanoma“, – akcentavo D. Vizbaras.

Internetinis spektaklis #Protestas
Foto: T. Tereko nuotr.


Internetinis spektaklis #Protestas buvo sukurtas pirmojo karantino metu, kaip teigia jo kūrėjai, tiesioginės transliacijos tuomet buvo peržiūrėtos daugiau nei 12 tūkst. kartų.

Kuriant spektaklį dar nebuvo žinoma, kad žodis #Protestas taps esminiu. Pirmą kartą spektaklis su nuorodomis į politinį kontekstą parodytas Kaune vykusiame festivalyje ConTempo Festival. Taip norėta išreikšti palaikymą Baltarusijos gatvėse už savo šalies demokratiją kovojantiems taikiems žmonėms.

Režisierius Ž. Vingelis prisipažino nežinantis, ar ši palaikymo akcija bus pavykusi, ar pasieks Rusijos žmones. „Suprantame, kad Rusijoje išdrįsti išeiti į gatves, siekti tiesos, demokratijos, laisvės renkantis tiesas, laisvės klysti, keistis be gėdos, žiūrėti atsakingai į savo valstybę – nėra lengva. Eiti ar neiti? Primena mūsų išgyventas Sausio 13-osios nuotaikas. Kadangi neseniai minėjome šią dieną, išgyvenome istoriją – dar empatiškiau suprantame žmones, todėl norisi išreikšti solidarumą“, – teigė jis.

„Spektaklis apie karantino aktualijas, bet jame daug laisvės paieškų temų, protesto, kovojimo už savo valstybę, už bandymą susigrąžinti tai, ką iš tavęs atėmė – galimybę mylėti“, – su tematika pažindino režisierius.

Paklaustas, kodėl jis manantis, kad būtent tokia meninė forma bus paveiki, ir apskritai, ar menas gali spręsti politinius reikalus, Ž. Vingelis pažymėjo, kad iš esmės, politika nėra atsietas, šalutinis dalykas. „Viskas yra politika. Būti apolitišku irgi tam tikra politinė pozicija. Nežinau, kiek bus paveiku ar kiek ateis žmonių – nenorime skatinti būriuotis karantino metu. Tačiau galbūt kažkas pažiūrės spektaklį gatvėje. Bet tai gali būti ir tokia vieniša estetinė instaliacija su vykstančiu spektakliu ant jos priekinio lango. Transliacija vyks internetu, bet toje mašinoje papildomas kūrinys – spektaklio replika, jį pratęsianti. Visada kažką darant, ypač mene, kultūroje kyla minčių – geras ar blogas tai sumanymas. Šiandien sužinosime“, – sulaukti atgarsio vylėsi režisierius.