Ir kiekybė, ir kokybė
Kaunietė Daiva Čepauskaitė pernai tapo Poezijos pavasario laureate už rinkinį “nereikia tikriausiai būtina”. Poetei Aldonai Puišytei per Tris karalius įteikta Lietuvos rašytojų sąjungos premija už geriausią 2005 metų knygą - eilėraščių rinktinę “Palaimink žodį ir aidą”. Kęstučio Navako esė rinkinys “Gero gyvenimo kronikos” nominuota į geriausių naujai išleistų lietuviškų knygų penketuką. Už grušišką kūrybingumą poezijos rinktinėje “Karvedys pavargo nugalėti” literatūrinė Vieno lito premija vakar įteikta poetui Nacionalinės premijos laureatui Donaldui Kajokui. Kauno meno kūrėjų asociacijos premija paskirta ir vasarį bus įteikta humoristui Jurgiui Gimberiui.
Kas nulėmė tokį kauniečių plunksnos meistrų spurtą? “Pirmiausia - kūrybiškumas. Be to, mūsų gretose atsirado nuosekliai, ne priešokiais dirbančių prozininkų, kurie kasmet leidykloms pateikia rankraščių. Kai kurie kūriniai buvo parašyti anksčiau, tik ilgokai laukė savo eilės, kol pateko į 2005 metais leidžiamų knygų sąrašą, todėl jis padidėjo. Nemažoje kauniečių rašytojų išleistų knygų stirtoje yra įdomių atradimų ir prozos, ir poezijos, ir eseistikos gerbėjams”, - pastebi P.Palilionis.
Pinigas - mažas, prestižas - ne
1998 metais Kaune buvo įsteigta Vieno lito literatūrinė premija. “Šios premijos vertę nulemia ne jos dydis, o kūrinių meninis lygis, originalumas, reikšmingumas. Jos pagrindinis uždavinys - Kaune gyvenančių rašytojų per metus išleistų kūrinių vertinimas.
Ta misija patikėta LRS Kauno skyriaus tarybai. Ši premija pagal patvirtintus nuostatus teikiama už grušišką kūrybingumą, už kudirkišką pilietiškumą, už vaižgantišką kalbos sodrumą, už maironišką tautiškumą”, - komentavo LRS skyriaus vadovas.
Vieno lito premija iki šiol buvo įvertinti šeši kauniečiai rašytojai. Laureatų plejadą pradėjęs humoristas Jurgis Gimberis ją gavo už knygas “Mišiugino dienoraštis” ir “Misės, mano boba ir kiti reikalai”, rašytojas Markas Zingeris - už apsakymų knygą “Iliuzionas”, poetė Tautvyda Marcinkevičiūtė - už eilėraščių rinkinį “Gatvės muzikantas”. Šia premija buvo taip pat pažymėti prozininko Jonas Laucės istorinis romanas “Mirštančių dievų kerštas”, Violetos Šoblinskaitės romanas “Vilkų marti”, rašytojos Aldonos Ruseckaitės apysaka “Sidabro sodai”.
Užderėjo romanų
Satyros ir humoro frontuose pernai buvo vienas karys, bet galingas: Jurgis Gimberis išleido humoreskų rinkinį “Meilė bei kiti fundamentalieji mokslai”. Vis dar literatūros žanrų karaliumi laikomą romaną savo įžvalgoms atskleisti pasirinko keli kauniečiai rašytojai. Mečio Rakausko psichologinis romanas “Tolimo miesto kokteilis”, Petro Venclovo knyga “Susapnuoti gyvenimai” - prozos instrumentus gerai įvaldžiusių rašytojų kūriniai. Laimono Inio “Neužmirštuolių kalnas” - lyrinis romanas su autobiografinėmis gijomis. Juozas Jasaitis išleido romanų dviknygę: “Ganytojas” pasakoja apie vyskupą Motiejų Valančių, “Servų vasara” pagrįstas autoriaus prisiminimais.
“Turime ir labai netradicinį, eksperimentinį romaną “Nuo Roko iki Abelio”, kurį parašė du autoriai: žinomas kaunietis poetas Edmundas Janušaitis ir Tomas Lideikis. Edmundas Janušaitis jau anksčiau buvo užsirekomendavęs kaip gabus prozininkas publikacijomis periodikoje. Nežinau abiejų autorių virtuvės paslapčių kuriant romaną dviese. Pažinodamas Janušaitį drįsčiau teigti, kad šitoje virtuvėje būtent jis buvo jos “šefas”, - dėstė LRS skyriaus vadovas.
Ne vien tradiciniai žanrai
Kauniečių pernykštės prozos lentynėlėje iš viso - 15 knygų. Be romanų, joje rasime novelių ir apsakymų, pasakų knygų. Šioje panoramoje yra ir netradicinių leidinių: žinomo literatūros mokslininko Leono Gudaičio autobibliografinis sąvadas “Spauda ir žmonės”, prozos almanachas “Kauno jaunieji”, kurį išleido LRS skyrius. Šis literatūrinis projektas susideda iš dviejų knygų. Pirmoji, išleista anksčiau, supažindino su Kaune gyvenančių jaunųjų poetų kūryba.
Poetas, eseistas, televizijos laidų vedėjas, buvęs “Kauno dienos” naujų knygų apžvalgininkas Kęstutis Navakas išleido rinkinį “Gero gyvenimo kronikos”, kuris pateko į geriausių šiemetinių Lietuvos knygų penketuką. Grakščiu ir ironišku sakiniu garsėjantis Kęstutis Navakas sakosi esąs ne tik rašytojas, bet ir profesionalus skaitytojas, iš to užsidirbąs duonai. Be to, ir ištikimas kaunietis.
“Kai kas įpratęs galvoti, kad Kaune, ir dar prieš dešimtmetį, nevyko joks vertas dėmesio kultūrinis gyvenimas. Įsivaizduoju, kaip jis verks skaitydamas mano knygą, nes sunku gyventi pasaulyje, nesuprantant jo pamatų. Tarkim, Kauno”, - sako poetas. Jis ironizuoja, kad savo knygos pristatymą galvojęs rengti kurioje nors Laisvės alėjos batų parduotuvėje, nes dabar jau jos simbolizuoja naująjį Kauną.
Daugėja ne tik knygų, bet ir LRS narių
Kauno poetai pernai išleido vienuolika knygų. Tarp jų - ir vyresnės kartos, ir jaunesnių autorių rinkiniai. Devynias knygeles Kauno rašytojai skyrė vaikams. Šiuose baruose darbščiausia buvo poetė Zita Gaižauskaitė, išleidusi keturias eilėraščių vaikams knygutes. Tarp vaikiškų leidinių - ir pažintiniai, lavinantys įgūdžius, praturtinantys žinias. Stanislovas Abromavičius “Tomuko kelionėje į mokyklą” vaikams patraukliai paaiškino eismo taisykles ir elgesį gatvėje. Apie autorines teises jauniesiems skaitytojams nuotykių ir žinių apysakaitėje “Kelionė į Autorių šalį” papasakojo Petras Palilionis.
Darbštūs buvo Kauno vertėjai. 2005 metais šalies leidyklos išleido 14 knygų, kurias iš įvairių užsienio kalbų išvertė Jonas Čeponis, Jurgis Gimberis, Aida Krilavičienė, Renata Zajančkauskaitė, Aleksandras Krasnovas, Tomas Šinkariukas.
Visai neseniai padidėjo Kauno rašytojų būrys. Vakar “Pegaso” vakaronėje buvo pasveikinti nauji LRS nariai - poetė Enrika Striogaitė ir dramaturgas, prozininkas, vertėjas Tomas Šinkariukas. 1971 metais įkurtas Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyrius iš pradžių neturėjo nė dešimties narių, o dabar jų yra jau penkiasdešimt trys.
