V. Brėdikis gimė 1930 m. lapkričio 20 d. Biržuose. 1937–1949 m. mokėsi Biržų gimnazijoje. 1949–1955 m. studijavo LSSR dailės instituto Architektūros fakultete, įgijo dailininko-architekto specialybę.

1955–1965 m. buvo Miestų statybos projektavimo instituto architektas, 1960–1964 m. – grupės vadovas, 1964–1965 m. – projektų vyriausiasis architektas. 1958 m. Lietuvos architektų sąjungos narys.

Nuo 1965 m. LSSR dailės instituto (dabar Vilniaus dailės akademija) dėstytojas, 1971 m. – docentas, 1984 m. – profesorius. 1988–1993 m. buvo pirmas demokratiškai išrinktas Nepriklausomos Lietuvos Vilniaus dailės akademijos rektorius. Lietuvos mokslo tarybos ekspertas.
Unikalus, studentų dievinamas pedagogas dėstė savo paties suprojektuotose VDA rūmuose.

Tarp jo darbų – tipinių gyvenamųjų namų projektai, Antakalnio ir Lazdynų gyvenamieji rajonai Vilniuje, Vilniaus autobusų stotis, Vilniaus universiteto Skargos kiemo restauravimo projektas, Dailės akademijos tiltas ir daug kitų.

Už išskirtinės kokybės architektūrą buvo apdovanotas aukščiausiais šalies ir architektų bendruomenės apdovanojimais. 1984 m. V. Brėdikiui suteiktas LSSR liaudies architekto vardas, 1998 m. jis apdovanotas Gedimino 3 laipsnio ordinu, 2000 m. – Lietuvos nepriklausomybės medaliu.

„Visiems pažinojusiems Vytautą Brėdikį architektams, kolegoms ir draugams tai nepataisoma netektis.

Liūdime visi drauge ir reiškiame gilią užuojautą Vytauto šeimai ir artimiesiems“, – sakoma kolegų nekrologe.