Dviejų dešimčių nepriklausomų ir nevyriausybinių kultūros organizacijų strateginiam finansavimui paskirstyta 2,2 mln. eurų. Daugiausiai finansuota tokių organizacijų kaip Lietuvos šokio informacijos centras (240 tūkst. eurų), Menų spaustuvė (240 tūkst. eurų), MO muziejus (210 tūkst. eurų), Architektūros fondas (210 tūkst. eurų), Lietuvos muzikos informacijos centras (150 tūkst. eurų), Operomanija (130 tūkst. eurų), Rupertas (120 tūkst. eurų) veikla. Be to, finansavimas skirtas ir regionuose veikiančioms organizacijoms tokioms kaip Klaipėdos jaunimo teatras, Thomo Manno kultūros centras, Kintai Arts, Anykščių menų inkubatorius-menų studija, Klaipėdos lėlių teatras.

1,2 mln. eurų paskirstyta strateginiam tarptautinių renginių finansavimui. Finansavimas skirtas tarptautiniams festivaliams „Sirenos“, „Kaunas Jazz“, „Gaida“, „Loftas Fest“, „Pažaislio festivalis“, „Kaunas Photo“, „Plartforma“, „Aura“, „Vilnius Mama Jazz“, „Kristupo vasaros festivalis“, „Poezijos pavasaris“, „Poetinis Druskininkų ruduo“, „Vilnius Jazz“, šiuolaikinio meno mugei „Art Vilnius“, taip pat Baltijos trienalei bei Kauno bienalei. Didžiųjų festivalių ir kitų renginių organizatoriai daug dėmesio planuoja skirti kokybiškam Lietuvoje kuriančių menininkų kūrybos pristatymui, taip pat jų įtraukimui į edukacines programas. Dar rengiant paraiškas, visų strateginių tarptautinių kultūros reginių organizatoriai buvo skatinami veikla planuoti atsižvelgiant į dabartinę epidemiologinę situaciją, pasirengti alternatyvius veiklų įgyvendinimo scenarijus, rinktis lanksčias įgyvendinimo formas ir terminus.

Finansavimas paskirtas ir 18 meno kūrėjus vienijančių sąjungų ir asociacijų. Didžiausias finansavimas skirtas Lietuvos kompozitorių sąjungai (190 tūkst. eurų), Lietuvos dailininkų sąjungai (180 tūkst. eurų), Lietuvos fotomenininkų sąjungai (140 tūkst. eurų), Lietuvos architektų sąjungai (106 tūkst. eurų). Finansavimas taip pat paskirtas Lietuvos rašytojų sąjungos, Šiuolaikinio šokio asociacijos, Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos, Lietuvos chorų sąjungos, Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos, Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos, Scenos meno kritikų asociacijos, Lietuvos tautodailės kūrėjų asociacijos, Lietuvos kinematografininkų sąjungos, Lietuvos muzikų sąjungos, Teatro sąjungos meno kūrėjų asociacijos, Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos, Vilniaus krašto tautodailininkų-meno kūrėjų bendrijos ir Lietuvos meno kūrėjų asociacijos veiklai. Iš viso daugiau nei 5 tūkst. meno kūrėjų vienijančioms organizacijoms paskirstyta 1,25 mln. eurų.

Paskirtas finansavimas ir humanitarinės literatūros leidybai – kitais metais turėtų pasirodyti 19 naujų leidinių. Jų leidybai paskirta 133 tūkst. eurų. Finansuota daugiausia verstinių, klasikinių ir šiuolaikinių, istorinių, filosofinių, literatūrologinių, antropologinių veikalų, mokslinių darbų ir straipsnių rinkinių leidyba. Šie leidiniai papildys ne tik knygynų, bet ir šalies bibliotekų lentynas.

Be to, finansavimas jau paskirtas ir valstybinės reikšmės ir tęstiniams mėgėjų meno renginiams, Lietuvos mažosioms kultūros sostinėms ir tarptautiniams muzikos atlikimo meno konkursams.

Lietuvos kultūros tarybą sudaro pirmininkė, kultūros vadybininkė Daina Urbanavičienė, aktorius Vytautas Anužis, tautinių mažumų atstovė, muzikos pedagogė Ema Silvija Bojadžian, aktorė, pedagogė dr. Elzė Gudavičiūtė, menotyrininkas Virginijus Kinčinaitis, menotyrininkė dr. Agnė Narušytė, architektas Rolandas Palekas, etnologė dr. Radvilė Racėnaitė, menotyrininkė dr. Skaidra Trilupaitytė ir literatūrologas dr. Dainius Vaitiekūnas.