Platformoje siūlomi kūriniai yra padovanoti įvairių Lietuvos menininkų, o visos surinktos lėšos skiriamos „Sengirės fondui“, siekiančiam atkurti natūralaus ir saugomo miško teritorijas Lietuvoje, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Pasak idėjos iniciatorės, „Sengirės fondo“ komandos narės bei iliustratorės Eglės Plytnikaitės, naujoji iniciatyva yra itin aktuali prieššventiniu pandemijos laikotarpiu, kuomet visi ieško dovanų savo artimiesiems, tačiau turi laikytis koronaviruso atsargumo priemonių.

Idėjos iniciatorės Eglės Plytnikaitės darbas skirtas paramos projektui
Foto: Eglės Plytnikaitės nuotr.

„Ši platforma leidžia nudžiuginti artimą ar pasipuošti savo pačių namus išskirtiniais meno darbais net neiškėlus kojos į lauką, – sako E. Plytnikaitė. – Maža to, pirkdami platformoje esančius kūrinius, žmonės ne tik įsigis Lietuvos kūrėjų darbus, bet ir nuo kirtimų apsaugos mažus miško lopinėlius. Tikiu, kad projektui įsivažiavus, tie lopinėliai susijungs į didelę girią, kuri taps prieglobsčiu daugybei gyvūnų, augalų bei grybų rūšių.“

Dovanoti menininkų kūriniai atspindi jų santykį su gamta. Skaitmeninį meno kūrinį labdaros iniciatyvai padovanojusi iliustratorė Raminta Juozapavičiūtė (Maivyda) sako, kad miškas jai yra mokytojas ir pavyzdys gyvenimo darnai.

„Tik senuose miškuose, kurie augo patys savaime, galime pamatyti medžių šaknų voratinklį: saitus ir ryšius su kitais medžiais, grybais, gyvūnais, – teigia menininkė. – Šis šimtametis sudėtingai taisyklingas gamtos įrašas mane kiekvieną kartą stebina ir žavi vis iš naujo. Tai tarsi kelionė į praeitį, kuri egzistavo savarankiškai, kol manęs dar visai nebuvo.“

Tuo metu „Sengirės fondo“ ambasadorius ir režisierius Mindaugas Survila teigia, kad žmonėms sunku suprasti, kad geriausia miško apsauga – paprasčiausiai palikti jį ramybėje.

„Lietuvoje nėra nei vieno miško, kurio vidutinis amžius būtų virš 300 metų, – sako M. Survila. – 200-ties ar daugiau metų yra tik 64 hektarai – 0,0009 proc. Lietuvos teritorijos, kai iki žmogaus veiklos sengirės dengė apie 90 proc. Lietuvos žemės. Mūsų komanda supranta, kad 0,0009 proc. sengirės neužtenka 15-os tūkstančių įvairiausių gyvūnų rūšių išlikimui, tad tokios iniciatyvos tik padeda sengirių puoselėjimui. Džiaugiamės, kad kuo toliau, tuo daugiau žmonių jungiasi prie bendros idėjos.“

Išsirinkus patinkantį kūrinį specialioje skaitmeninėje platformoje gaunamas 297x420mm dydžio aukštos kokybės skaitmeninis failas, kurį galima savarankiškai atsispausdinti ant pasirinkto popieriaus ar drobės.

Kol kas platformoje galima rinktis iš 24 meno kūrinių. Vėliau asortimentas bus papildytas, o ateityje, tikimasi, bus galima rinktis ir iš užsienio menininkų kūrinių.

Apie Sengirės fondą

„Sengirės fondas“ įsteigtas po filmo „Sengirė“ premjeros Lietuvoje, kuri įvyko 2018 m. kovą, tarptautinio „Kino pavasario“ festivalio metu. Daugybę nacionalinių bei tarptautinių apdovanojimų pelnęs dokumentinis filmas Lietuvoje pritraukė rekordinį 67 tūkstančių žiūrovų skaičių, buvo apdovanotas dvejomis „Sidabrinėmis gervėmis“, rodomas 30 valstybių ir virš 50 tarptautinių festivalių. Pusė seansuose surinktų lėšų skirta „Sengirės fondui“ – išsaugoti dokumentikoje pristatytas senąsias Lietuvos girias kaip prieglobstį nykstančioms gyvūnų ir augalų rūšims.