Ieškant sau tinkamo turinio, tenka sugaišti nemažai laiko, tad ne vienam iškyla klausimas, kaip šį procesą sutrumpinti. Vieni remiasi atsiliepimais, rekomendacijomis, kitų akį patraukia užrašas ant viršelio – bestseleris ar metų atradimas. M. Furmana sakė, kad geras patarėjas ieškant vertingo turinio – Rotten Tomatoes svetainė, surenkanti daug vertingų kritikų recenzijų ir nuomonių.
Dėmesio verta knyga, anot M. Furmanos, apdovanota Pulitzer’io ar Booker’io prizais. „Deja, „bestseleriai“ retai verti dėmesio, kaip ir visa populiarioji kultūra“, – įsitikinusi ji.
Ant naktinio stalelio ir „Tarp“
Ant naktinio stalelio pas M. Furmaną guli net devynios knygos, iš kurių tikrai verta paminėti į „Metų knygos 2020” įdomiausių poezijos penketuką patekusią Rimo Užgirio „Tarp“. Beje, šioje knygoje iliustracijai panaudotas ir pačios M. Furmanos tapybos darbas „Troškimų choras“.
Iš romanų – greta guli Jurgio Kunčino „Tūla“ apie valkataujančio sovietmečio inteligento patirtį, Anais Nin „Veneros delta erotika“, pribloškusi prieš pusšimtį metų erotines noveles rašiusios autorės atvirumu. Anot M. Furmanos, įdomus ir pats šių apsakymų atsiradimas, kadangi jų užsakovas buvo to meto nežinomas turtuolis, susirašinėjęs ir užsakymus, kurie tapo XX a. literatūros klasika, A. Nin teikęs inkognito.
Aurelijos Savickienės knygą „Nekuklioji Lietuva“ M. Furmana įsigijo praeitų metų knygų mugėje – suintrigavo pavadinimas: „Kadangi to „nekuklumo“ mums taip vis dar stinga. Knyga nukelia į XX a. mūsų valstybės visuomenę, atveria asmeninius albumus ir aukštuomenės damų spintas, puotų tradicijas, pikantiškas istorijas bei tragiškus likimus“, – trumpai siužetą nupasakojo ji.
Knygų skaitymą dailininkė linkusi dalinti į dvi dalis. Pirmoji ir svarbiausia – užima rytinę dienos rutinos dalį su pirmu kavos puodeliu. Joje – su menais susijusios biografinės istorinės knygos, kuriose kūrėja semiasi įkvėpimo.
„Tai tampa laipteliu į tolimesnį dienos darbą studijoje. Šiuo metu skaitau praeitų Kalėdų proga JAV iš uošvio dovanų gautą knygą apie XX a. pr. Niujorką, kuriame penkios jaunos moterys tapytojos ieško kelio į pripažinimą. Mary Gabriel knyga „Ninth Street Women” vaizdingai įtraukia ir to meto pasaulio socialines, politines aktualijas, pasaulinio karo periodą bei asmeninį autorių gyvenimą. Labai įdomu“, – sakė M. Furmana.
Lengvesnio turinio knygas ji skaito savaitgaliais ar siekdama pasigerinti nuotaiką. „Susikurti jaukumui, kurio taip stinga šaltesniu metų periodu ir apskritai, šiomis dienomis“, – apie įtaką pasirinkimams kalbėjo pašnekovė.
Iš detektyvų žanro M. Furmana išskyrė ūpą keliančias Joannos Chmielewskos knygas.
Įspūdį paliko ir po savo vaikystę – paauglystę kviečiančios pasivaikščioti lietuvių literatūros šiuolaikinės autorės. Virginijos Kulvinskaitės „Malalietka“, Jurgos Tumasonytės „Remontas“.
„Šios autorės kūryboje jaučiu giminingą žavėjimąsi detalėmis, kruopštų daiktų pasaulio aprašymą, kurie tampa lygiaverčiais romano herojais ir istorijų pasakotojais“, – sau artimų dalykų surado dailininkė.
Šiltuoju metų periodu kūrėja pasakojo skaitanti lauke, dažniausiai Sapiegų parke. „Kartais kavinėje, rečiau namuose, kur sunkiau susikaupti. Pasižymiu ar pasibraukiu tiesiai ant knygos su pieštuku. Ant knygų tuščių lapų neretai gimsta ir naujų paveikslų motyvai“, – „dailininkiškus“ įpročius atskleidė M. Furmana.
Filmu mėgaujasi kas vakarą
Karantinas į dailininkės namus atnešė daugiau šurmulio, kadangi abiejų atžalų jau porą mėnesių saugumo sumetimais nebeleidžia į darželį. „Teko atidėti skaitymą į šalį, bet atradome kiną. Anksčiau žiūrėdavome tik savaitgaliais, dabar filmu mėgaujamės kas vakarą. Žinoma, didžiausios derybos ir ginčai apie tai, ką žiūrėti“, – juokėsi ji.
M. Furmana paminėjo labiausiai rekomenduotinus. Jai, kaip tapytojai buvo tikras malonumas susipažinti „asmeniškai“ su XX a. pr. Prancūzijos tapybos elitu ir bohemišku gyvenimu filme „Midnight in Paris“(rež. Woody Allen).
Komedijos žanro mėgėjams M. Furmana rekomendavo Joelo Coeno režisuotą filmą „O Brother, Where Art Thou?“, kuriame vaidina, atrodytų, su komedijiniu žanru nesuderinamas aktorius George'as Clooney.
Williamo Shakespearo pjesių ekranizacijos – dažnas M. Furmanos šeimos kino vakaro svečias. Grožio ir pagundos viršūnėje triumfuoja Michelle Pfeiffer romantiškoje komedijoje „Midsummer Night Dream“.
Anot M. Furmanos, daug taip mūsų visų pasiilgtos saulės, iš Airijos kilusio britų aktoriaus bei režisieriaus Kennetho Branagho sukurtame filme „Much Ado About Nothing“, kur jis pats ir vaidina. Vertas dėmesio ir detektyvinis serialas „Wallander“ su K. Branaghu.
Žiemos švenčių periodu dailininkę ypač traukia juodai-balti senoviniai filmai. „Jau kartą, bet manau, ne paskutinį šią žiemą spėjau pasimėgauti Marilyn Monroe elegancija filme „Some Like It Hot“. Juodai-baltų filmų kategorijoje visai šeimai tinka ir visi genialaus „žmogaus-orkestro“ Charlie Chaplino filmai“, – neabejoja ji.
Spėjo pamatyti „Faustą“, ieškoti atsakymų į klausimą „Kodėl taip sunku mylėti?
Tarpkarantininiu laikotarpiu M. Furmana pasakojo turėjusi malonumo Vilniaus universiteto kieme pamatyti Dalios Ibelhauptaitės „Faustą“, kai kuriais momentais spektaklio choreografija primindavo dailininkei jos pačios paveikslų motyvus.
Iki muziejų ir galerijų uždarymo, M. Furmanai labiausiai paliko ispūdį Peterio Greenaway ir Saskios Boddeke MO muziejuje kuruota paroda „Kodėl taip sunku mylėti?“. „Sakau taip ne dėl to, kad mano darbai yra šios parodos dalis. Manau, tai pirmas tokio vientiso įspūdžio kultūros reiškinys, apimantis netradicinę paveikslų ekspoziciją, šviesą, garsą ir net sudėtingas vandens instaliacijas. Sužavėjo šį rudenį MO muziejaus antrame aukšte atverti jau minėtos D. Ibelhauptaitės „Bohemiečių“ ir „Svynis Todas“ lankytojams atverti užkulisiai. Su teatrališkumu siejasi pagrindinė paroda trečiame aukšte, kurios kuratorius P. Greenaway yra daugiau žinomas kaip filmų režisierius“, – aiškino menininkė.
Karantinas į M. Furmanos gyvenimą įnešė daugiau galimybių ištrūkti į gamtą – sakėsi, nepamenanti, kad tiek daug laiko būtų kada nors skyrusi pasivaikščiojimams.
„Esu daugiau miesto žmogus. Tai buvo atradimas. Kalbant apie laisvalaikį, retsykiais baltai pavydžiu knygų bei filmų gausa besimėgaujantiems vienišiams. Vienatvėje lieku tik dirbdama prie naujų paveikslų“, – tikino ji ir pridūrė dar prieš pirmąjį karantiną planavusi asmeninę „vienišės“ kelionę į Toskaną.
Po karantino suvaržymų, M. Furmana su šeima planuoja aplankyti artimuosius: „Labiausiai esame išsiilgę vyro šeimos JAV, kurių nematėme jau nuo praeitų Kalėdų. Manau, jau greitai esama padėtis ims tvarkytis. Patirti sunkumai turi savybę su laiku nekelti tiek emocijų, tapti idomios istorijos dalimi, faktais“.
