Kaip teigiama pranešime spaudai, tai AAT ir videomenininko Gedimino Vansevičiaus bendradarbiavimo rezultatas. AAT siekė sukurti ypač aukštos kokybės skaitmeninio formato darbus, kuriuos būtų galima stebėti kaip savarankiškus meno kūrinius – novatoriškus savo formatu ir nekonkuruojančius su gyvo teatro patyrimu.

Gruodžio 22 d. AAT taip pat organizuoja nuotolinį susitikimą-seminarą su vienu žymiausių šiuolaikinių Vokietijos dramaturgų ir režisieriumi Falku Richteriu, į kurį kviečia registruotis šiandien – gruodžio 7 yra paskutinė registracijos į seminarą diena.
AAT

„Už geresnį pasaulį“ : kinematografinis pasakojimas apie save naikinančią žmoniją

Rugsėjo mėnesį AAT pristatė premjerą – spektaklį „Už geresnį pasaulį“, kurio pagrindas – beveik 7 mėnesius trukęs kūrybinis procesas, kurio metu buvo atrastas ne tik naujas sceninio mąstymo būdas, bet gimė ir išskirtinė spektaklio forma – šiandien tai ne tik spektaklis, bet ir pirmasis pilno metro AAT kinematografinis darbas: filmas – fantastinis pasakojimas, kviečiantis žiūrovą pažvelgti į sutirštintą dabartinę socialinę ir psichologinę žmonijos realybę, susidurti su galimais žmogaus neatsakomybės sukeltais padariniais.

Spektaklio kūrybinė komanda kelia klausimą: kas ir kokiomis priemonėmis šiandien formuoja mūsų sąmonę ir sąmoningumą ir kokią įtaką aplinkai, kurioje gyvename, turime mes patys?

Rolando Schimmelpfennigo pjesės „Už geresnį pasaulį“ ir filmo veiksmo centre – džiunglėse vykstantis nesibaigiantis karas. Karo priežastys – nesuvokiamos, o karo dalyviai nežino, už ką kovoja: tai distopinis sąstingis, kur vis labiau trūksta oro ir švaraus vandens, o veikėjai patiria psichologinę, tapatybės krizę.

Nepaisant globalios žalos, kurią sukelia karo veiksmai, karo būtinybė visuomenei pateikiama rafinuotai, užmaskuotai, jai pateisinti randama įvairių priežasčių: karai pateikiami kaip neišvengiamas savigynos aktas, siekis išsaugoti teritoriją. Režisierius A. Areima šiame kūrinyje plėtoja mintį, jog žmogus turėtų ieškoti gilaus santykio su gamta, į ją žvelgti ne iš naikinimo, o iš išsaugojimo perspektyvos.
AAT

„Testas“ : ar įmanoma atsisakyti primesto šeimos modelio?

Pasak spektaklio režisieriaus A. Areimos, meilė ir teoriškai, ir praktiškai, vis dar yra diskursyvus kovos laukas, kuriame kasdien vyksta daugybė šiuolaikinių konfliktų dėl lyties, seksualinės ir kultūrinės tapatybės. Kas gali ir turėtų būti „vyras” ar „moteris“ šiandien? Kaip ateityje apibrėšime šeimą, tautą ir priklausymą kuriai nors socialinei grupei? Krikščioniškomis vertybėmis paremta santuokos idėja patiria pralaimėjimą ir dėl moralinių vertybių slinkties – pagarbą, atsakomybę, saugumo troškimą keičia išsiblaškymas, melas, konkurencija tiek šeimos viduje, tiek visuomenėje. Būsimo spektaklio kūrėjai šiuo teatro darbu kvestionuoja šiandieninę šeimos prasmę ir vertę: ar įmanoma atsisakyti primesto šeimos modelio, gyventi ir mylėti kitaip?

Pjesės „Testas“ veikėjai – pasimetę, tenkinantys vien savo poreikius ir ego. Tėvas rūpinasi savo politine karjera; motina – medituoja Indijoje, sūnus nori susinaikinti ir sunaikinti žmoną su pavainikiu; žmona, stumdoma ir kaltinama net negali išsakyti savo nuomonės, nes ji – ne biologinis šeimos narys; tėvo asistentas – melu bando sugriauti šeimą, kad galėtų užimti sūnaus vietą ir taip kompensuoti meilės trūkumą vaikystėje. „Šeima daro tave silpnu“– tai pjesės veikėjo Tėvo žodžiai, puikiai atspindintys pjesės esmę ir paradoksą.

Lukas Bärfuss yra vienas žymiausių šiuolaikinių vokiečių dramaturgų, parašęs virš trisdešimt pjesių, jo kūryba yra plačiai pristatoma svarbiausiuose Vokietijos ir pasaulio teatruose. L. Bärfusso kūrybai būdingas nemalonių, tačiau visuomenei svarbių vidinių, intymių socialinių problemų vaizdavimas be išankstinio nusistatymo ir teisimo – dramaturgas savo kūryboje yra nelinkęs duoti tiesioginių atsakymų drąsiai keliamiems socialiniams klausimams.

Falk Richter: Disconnected

AAT gruodžio 22 d. kviečia teatro ir kitų meno sričių profesionalus, studentus, vyresniųjų klasių moksleivius ir teatro žiūrovus dalyvauti nuotoliniame susitikime-seminare su teatro režisieriumi ir vienu svarbiausių šiuolaikinių vokiečių dramaturgu Falku Richteriu.

Savo pjesėse jis analizuoja fizinę ir psichinę individo būklę bei bendrą politinę situaciją šiuolaikinėje Vakarų kultūroje. F. Richteris rašo apie ekonominio pasaulio elitą, jam priklausančių žmonių mąstymo ir veiklos būdą, šių žmonių veiklos pasekmes. Jam rūpi efektyvumo ir ekonominio augimo ideologijos, jų įtaka paprastų žmonių gyvenimui. F. Richterio tekstai yra išgyventi ir apmąstyti, veikia kaip realybė ir kinas tuo pačiu metu, gali būti laikomi ir politika, ir poezija.

Susitikimo metu dramaturgas, remdamasis savo veikalu „Disconnected. Theater. Dance. Politics“, pristatys savo darbų ir kūrybinio proceso specifiką, atsakys į moderatoriaus parengtus ir į laisvai užduodamus seminaro dalyvių klausimus. Paskaitos dalyviai seminarui turės pasiruošti perskaitę autoriaus jiems skirtą medžiagą, kurią el. paštu gaus likus dviems savaitėms iki užsiėmimo.

Susitikimo moderatorius – teatrologas Andrius Jevesejevas.

Registracija į renginį vyksta el. paštu arturoareimosteatras@gmail.com. Registracija vyksta iki gruodžio 7 dienos (imtinai).

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (5)