Virtualiame spektaklyje vaidinantis Tomas Kliukas: ir tuščioje žiūrovų salėje yra kažkas jaudinančio

Gruodžio 3–10 dienomis portale Delfi žiūrovai gali išvysti Vilniaus mažojo teatro virtualią premjerą – režisierės Uršulės Bartoševičiūtės spektaklį „Sprendžiant Hedą“. Spektaklyje vaidinantis aktorius Tomas Kliukas dalijasi savo įspūdžiais ir teigia, kad tokia virtuali premjera sukelia įvairių jausmų: „Be galo keistas jausmas, nes žiūrovų nėra, atsiveria tuštuma, bet, kita vertus, tame yra kažkas jaudinančio.“

Kinta scenos taisyklės

Aktorius Tomas Kliukas – puikiai pažįstamas teatro lankytojams. Vilniaus mažajame teatre aktorius sukūręs daugybę vaidmenų ir turėjęs įvairių patirčių, tačiau virtuali spektaklio premjera jam – pirmoji.

„Žiūrovų salėje nėra, atsiveria tuštuma, bet čia pat yra kažkoks jaudinantis dalykas, tiesos koncentracija. Esant žiūrovui, tu jauti reakcijas, energetiką, o kai to nėra... nieko negali apgauti, prajuokinti, lieki pats su savimi ir partneriu scenoje. Vaidini ne žiūrovui, o partneriui – nors taip turėtų būti visuomet, bet, esant žiūrovams, vaidiname būtent jiems. O šiomis aplinkybėmis dingsta vienos scenos taisyklės ir atsiranda kitos“, – pasakoja T. Kliukas.

Teko „perkratyti“ aktorinę patirtį

Aktorius, sukūręs vaidmenį spektaklyje „Sprendžiant Hedą“, pasakoja, kad spektaklio kūrimas buvo gan sudėtingas – tai lėmė ir aplink siaučianti pandemija, ir tai, kad į spektaklį susirinko labai skirtingų kartų ir teatrinių mokyklų aktoriai: „Buvo akimirkų, kai suprasdavome, kad skirtingai suvokiame tuos pačius žodžius, turėjome tai įveikti. Buvo labai įdomu „perkratyti“ savo aktorinę patirtį tam, kad suprastume, kiek daug kartais „vaidiname“ blogąją to žodžio prasme, kiek pervaidiname, nes juk čia teatras.“

T. Kliukas pasakoja apie skirtingas vaidybos manieras kine ir teatre. „Kai kine vaidini lyg teatre, tau sako, kad blogai. Kai teatre vaidini kaip kine, vėl negerai. Šiuo atveju man buvo įdomi ta sąjunga, kino vaidyba teatro scenoje, vaidinti „nieko nevaidinant“. Kažkada esu galvojęs, kad „teatrališkas“ teatras – kaip saldainis, įvyniotas į gražų popierėlį, ir man jis neįdomus, norėjosi tiesos, grynumo, atvirumo, akistatos. Ir džiugu, kad jauni žmonės ieško tikro teatro, kuria jį. O čia dar žiūrovų nėra... supranti, kad matai net ir smulkiausią melą kaip ant delno“, – apie „Sprendžiant Hedą“ kūrimo procesą pasakoja aktorius.

Gudresnis nei atrodo

Jaunosios kartos režisierės Uršulės Bartoševičiūtės spektaklyje „Sprendžiant Hedą“ aktorius įkūnija Jorgeną Tesmaną. Pjesėje šis veikėjas – komiškas personažas, atsirandantis ne laiku ir ne vietoje, kvailelis ir nenuovokus, teigia T. Kliukas.

Anot aktoriaus, spektaklio kūrimo metu pasipriešinta tam, ką diktuoja pjesė – nuspręsta nekurti paviršutiniško personažo. „Mes pagalvojome – o kas, jeigu Jorgenas nėra toks jau kvailas, gal jis viską mato, supranta, tik nepasako. Ir tuomet tiek visko atsiveria, yra tiek daug, ką vaidinti. Jorgenas nebūtinai yra kvailelis – gal kiti jį taip mato. Galbūt jis pats viską supranta ir leidžia kitiems jį žeminti, o iš tikrųjų yra gudresnis nei pagalvotum“, – svarstymais dalijasi T. Kliukas.

Riziką įvertins žiūrovas

Virtualų spektaklį „Sprendžiant Hedą“ portale Delfi galima žiūrėti iki gruodžio 10 d. ČIA. Kviečiantis išvysti kūrinį, aktorius T. Kliukas sako, kad žiūrovams tai gali būti nauja patirtis: „Tikrai kviečiu pasižiūrėti spektaklį, nes jis neįprastas – filmuotas scenoje, matosi tuščios žiūrovų kėdės ir, patikėkite, tai kelia dviprasmiškus jausmus, kažkokį egzistencinį nerimą, bet yra įdomu.“

Spektaklyje „Sprendžiant Hedą“, kaip pasakoja T. Kliukas, pasirodo trys skirtingos aktorių kartos, kūrinio medžiaga neįprasta, tai – klasikinio Henriko Ibseno kūrinio interpretacija, kurią dar kartą interpretavo režisierė U. Bartoševičiūtė. Anot T. Kliuko, tai – rizikinga, bet viską įvertins tik žiūrovas.