Prie jų prisidės ir teatro generalinis direktorius Jonas Sakalauskas, baleto meno vadovas Martynas Rimeikis, o taip pat menotyrininkas Helmutas Šabasevičius, parengęs specialų pasakojimą apie šalies baleto įvaizdžio kaitą.

Tačiau niekas negimsta mokėdamas šokti baletą: šis menas būtų neįmanomas be baleto mokyklų veiklos. Tad proginiam pokalbiui pakvietėme Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus vadovą, buvusį LNOBT baleto trupės solistą Eligijų Butkų.

„Į baleto mokyklą Vilniuje iš mažo Užvenčio miestelio Kelmės rajone atvykau 1989-aisiais. Žinojau, kur vykstu, nes iš to paties miestelio kilęs ir baleto primarijus Petras Skirmantas. Abu mokėmės pas tą pačią pirmąją šokių mokytoją Onutę Jankauskienę, kuri šiemet baigė savo pedagoginę karjerą – didžiulė jai pagarba. Užventyje, tiesą sakant, daugiau būrelių ir nebuvo, todėl visas mūsų miestelis šoko. Man neblogai sekėsi lietuvių liaudies šokiai, todėl mokytoja iš pradžių rekomendavo mane Kelmės choreografijos mokyklai, o po to – ir baleto mokyklai Vilniuje. Tačiau ten po stojamųjų patekau tik į kandidatų „rezervą“, todėl atvykti į Vilnių tuometinės mokyklos direktorės Lili Navickytės-Ramanauskienės kvietimą gavau jau spalio mėnesį, kai mokslo metai buvo prasidėję“, – prisimena E. Butkus.

Eligijus Butkus Rusiskasis Hamletas, LNOBT, 2009
Foto: Martynas Aleksa


Pirmasis jo klasikinės choreografijos pedagogas buvo iki šiol baleto vadovėlius rašantis Pranciškus Peluritis. Vėliau šią discipliną dėstė Antanas Beliukevičius, Birutė Krapavičienė, Jonas Katakinas. Duetinio šokio mokė Vytautas Kudžma, charakterinio šokio – Aušra Gineitytė.

„Visi jie formavo mane kaip asmenybę. Besimokydamas tryliktoje klasėje, buvau priimtas į LNOBT kaip stažuotojas ir jau tada su baleto trupe išvykau į pirmąsias užsienio gastroles. Pirmuosius savo solinius vaidmenis sukūriau baletuose „Raudonoji Žizel“, „Romeo ir Džuljeta“. Žingsnis po žingsnio, vaidmuo po vaidmens tapau ir vedančiuoju solistu. Labiausiai patikdavo gyvas spektaklio kūrimas kartu su choreografu – pavyzdžiui, „Dezdemona“ ir „Kopelija“ kartu su Kirilu Simonovu. O paskutinis mano spektaklis LNOBT scenoje buvo Martyno Rimeikio baletas „Visur kur mes nebuvom“, – pasakoja pašnekovas.

Per savo karjerą šokėjas yra surinkęs solidų premijų ir apdovanojimų kraitį. Turi net du „Auksinius scenos kryžius“: 2009 m. pirmąjį gavo už Džeimso vaidmenį „Silfidėje“, antrąjį 2016 m. – už vaidmenį balete „Bolero“. 2010 m. pelnė „Švyturio“ apdovanojimą už Natanaelio vaidmenį „Kopelijoje“ bei Romeo vaidmenį balete „Romeo ir Džuljeta“. 2002 m. pelnė Australijos baleto draugijos pirmininko Jurgio Žalkausko premiją, 2004 m. ir 2010 m. – Konstantino Stašio premijas.
2016 m. E. Butkus pradėjo dirbti Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje. Pasiūlymas dalyvauti konkurse į jos Baleto skyriaus vadovo vietą šokėjui buvo netikėtas, bet neslepia, kad apie tai ir pats anksčiau pagalvodavo.

Foto: Martynas Aleksa


Kaip būsimieji baleto šokėjai Lietuvoje ugdomi dabar? „Mūsų mokykloje vaikai šokti mokosi nuo pat pirmos klasės: turim 60 pradinukų, ir, kas labai džiugu, mergaičių ir berniukų skaičius klasėse yra apylygis. Kiek jų baigia mokslus? Būna įvairiai, bet šiemet, pavyzdžiui, turime gan gausią abiturientų klasę: dešimt mokinių, iš jų septynios merginos ir trys vaikinai. Dėl daugelio priežasčių ne visi įstoję mokslus baigia: dėl sveikatos, pasikeitusių kūno formų ar tiesiog noras dirbti praeina. O be disciplinos ir nuoseklaus mokymosi rezultato šioje srityje nebūna. Tai natūralu. Be to, po aštuonių klasių dalis moksleivių renkasi tęsti mokslus šiuolaikinio šokio programoje“, – pasakoja E. Butkus.

Eligijus Butkus
Foto: Martynas Aleksa


Šiuo metu Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriuje mokosi 200 mokinių, 22 iš jų kryptingai rengiasi tapti šiuolaikinio šokio šokėjais. Jaunuoliai čia mokomi ne tik šokti: mokiniams privalomos ir fortepijono, improvizacijos, grimo, profesinių įgūdžių plėtojimo pamokos.

„Šių metų pavasarį dėl pandemijos teko atšaukti mūsų moksleivių pasirodymus tarptautiniuose baleto konkursuose JAV, Švedijoje, Latvijoje ir kitose šalyse. Visgi suspėjome į tarptautinį jaunųjų baleto artistų konkursą Lozanoje, kuriame Milda Luckutė, šiuo metu besimokanti jau Londono karališkoje baleto mokykloje, pateko į dvidešimties geriausių šokėjų sąrašą. Ji tapo ketvirtąja lietuve, patekusia į šį prestižinį konkursą, o vien patekti į jį labai nelengva. Anksčiau šiame konkurse yra pasirodžiusios vėliau garsiomis šokėjomis tapusios Rūta Jezerskytė, Neli Beliakaitė ir Kristina Gudžiūnaitė“, – viltingai primena E. Butkus.

Visą pokalbį su Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus vadovu E. Butkumi rasite LNOBT „Facebook“ paskyroje.