„Šiuo metu ruošiamės tam, kaip teatras elgsis, kaip reikės palaidoti, dabar bandome susisiekti su artimaisiais ir su Kultūros ministerija, ir bendrai koordinuosime savo veiksmus pagerbiant“, – sakė J. Sakalauskas.

Jam pačiam dirbti su V. Daunoru neteko. „Deja, ne, bet mano vadovavimo laikotarpiu mes suteikėme jam Operos ir baleto teatro emerito vardą, buvo ir toks knygos pristatymas pas mus teatre, mes tada daugiau su juo bendravome, bet daugiau susipažinti su juo neteko, nes jis jau buvo amžiuje, kai aš dirbau operos srityje. Bet kadangi jis yra operos atstovas, jis man puikiai žinomas, jis yra tarp svarbiausių operos solistų per pastarąjį šimtmetį“, – sakė J. Sakalauskas.

V. Daunoras laikomas vienu ryškiausių artistų Lietuvos operos istorijoje. 1960 m. jaunas solistas debiutavo operoje „Karmen“ Eskamiljo vaidmeniu. 1962 m. iškovojo trečią vietą M. Glinkos konkurse Maskvoje. 1966 m. tarptautiniame P. Čaikovskio konkurse Maskvoje pelnė ketvirtą vietą.

V. Daunoras stažavo Milano „La Scala“ teatre ir 1967 m. debiutavo jo scenoje kartu su garsiuoju Luciano Pavarotti: italas G. Verdi „Rigolete“ atliko Hercogo, o lietuvis – Monteronės partiją.

1971 m. tarptautiniame Tulūzos dainininkų konkurse Prancūzijoje V. Daunoras laimėjo Grand Prix. Šis konkursas priklauso aukščiausio meistriškumo konkursų kategorijai, tad jį laimėjusiems dainininkams vėliau nebeleidžiama varžytis kituose konkursuose.

Daugiau nei tris dešimtmečius V. Daunoras dainavo Lietuvos operos ir koncertinėse scenose. Vėliau tuo metu sukauptą artistinę ir vokalinę patirtį dainininkas vaizdingai išdėstė savo memuaruose, kuriuose atskleidė menininko ir totalitarinės sistemos konfliktą, dramatiškus ir kurioziškus savo biografijos puslapius.

Laisvalaikio valandas žymus operos solistas skirdavo tapybai ir žvejybai.

Vaclovas Daunoras
Foto: Martynas Aleksa

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, V. Daunoras išvyko gyventi į JAV. 1995 m., būdamas 58-erių, sugebėjo debiutuoti prestižiniame Niujorko „Metropolitan Opera“ teatre ir jame dainavo net dešimtį sezonų. 2005 m. solistas baigė karjerą dėl jam diagnozuotos Parkinsono ligos.

2018 m. pasirodė muzikologės Jūratės Katinaitės parengta monografija apie V. Daunorą „Karalių kuria aplinka” (Raimondo Paknio leidykla). Pristatant šią knygą legendiniam solistui buvo suteiktas LNOBT emerito garbės vardas.

„Karaliui nereikia vaidinti karaliaus. Jam išėjus į sceną, iš aplinkos reakcijos ir elgesio publika turi suprasti, kad įėjo karalius. Karalių kuria aplinka, jam nereikia vaidinti savo didybės“, – teigė pats V. Daunoras.

„Išgirdęs žinią apie jo mirtį, Lietuvos operos pasaulis akimirksniu suvokė: išėjo Karalius“, – rašoma LNOBT išplatintame nekrologe.

Užuojautą reiškia valstybės vadovai

Valstybės vadovai reiškia užuojautą artimiesiems, bičiuliams ir kolegoms dėl V. Daunoro netekties.

„Netekome neeilinio Lietuvos balso, užbūrusio daugelio gerbėjų širdis visame pasaulyje“, – sakė prezidentas Gitanas Nausėda.

Jo teigimu, Lietuva V. Daunorą prisimins ne tik kaip įvairialypio talento kūrėją, išbandžiusį save ir tapyboje, bet ir visuomeniškai aktyvų žmogų.

„Netekome vokalo deimanto, labai ryškiai spindėjusio Lietuvos ir garsiausiose pasaulio operos scenose. Tai buvo išskirtinio balso, talento ir charizmos artistas. Vaclovo Daunoro sukurti vaidmenys – tai kūrybingos ir itin įtaigios solisto transformacijos, nesikartojančio artistiškumo liudijimai, kuriuos valdė begalinis vaidmens troškimas, noras operoje išgyventi dar vieną gyvenimą, kuriuo patikėtų publika. Sukauptomis vokalo meno žiniomis jis dosniai dalijosi su jaunaisiais kolegomis. Vaclovo Daunoro pasiekimai ir nuopelnai yra neatsiejama mūsų valstybės kultūros dalis“, – sako Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas.