„ArtVilnius’20“ metu A. Aleksandravičius kartu su menininku Remigijumi Kriuku atstovauja „A galerija“ iš Panevėžio ir pristato bendrą vientisą dviejų menininkų instaliaciją-ekspoziciją „Premjera – In Memoriam“, o Remigijaus Treigio darbai bus rodomi „Baroti“ galerijos iš Klaipėdos stende, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Nacionalinės premijos laureatas Algimantas Aleksandravičius ir ne kartą Nacionalinei premijai pristatytas Remigijus Treigys nors ir fiksuoja mūsų gyvenimo kasdienybę, tačiau tarsi išlieka laisvi ir nepriklausomi nuo nieko – tendencijų, madų ir besikečiančių vėjų. Sėdėdami ant savo kūrybos debesies, jie kalba apie jiems paties labai svarbius dalykus, apie tai, kas buvo, kas yra ir kas, galbūt, bus.
„Visai nesvarbu, kuo fotografuoji, svarbu, kas yra tavo galvoje“, – sako Algimantas Aleksandravičius, o Remigijus Treigys priduria, kad instrumentas tėra tik priemonė, padedanti išreikšti mintį.
Pats kartais mėgstantis tapyti, Remigijus kuria itin tapybiškus darbus, kuriuose, rodos, neegzistuoja nei vieta, nei laikais. „Kuo daugiau fotografijos, tuo daugiau dokumentikos, – sako fotomenininkas, kurio darbus mėgsta kolekcionieriai ir šiuolaikinio meno muziejai bei galerijos. – Savo fotografija neskanuoju vaizdo. Vaizdams yra mobilieji telefonai. Fotografijos prigimtis – dokumentas, įrodymas, tačiau autoriaus požiūris, jo pasaulio suvokimas visa tai gali pakeisti. Dažnai sakau, kad mano fotografijoje yra svarbus laikas – tai jau galėjo būti, tai yra, o tai – dar bus. Skaitmeninis fotoaparatas padaro momentinį vaizdą, tačiau kol nuotrauka atspaudžiama, sumanymai dažnai pakinta“.
„Esmė visada – rezultatas, – kalba Algimantas Aleksandravičius. – Labiausiai vertinu galvą, kuri sugalvoja idėją arba ką nuveikti su moderniu, kokybišku ar visiškai paprastu juostiniu fotoaparatu. Duok Gintautui Trimakui kirvį, jis vis tiek padarysi nuotraukas. Buvo laikas, kai fotografavau juostiniu fotoaparatu, naudojau didintuvą ir mirkiau nuotraukas ryškaluose, tačiau šiandien prie to nebegrįžčiau. Moderni aparatūra padeda išlaikyti autentiką, pagauti emociją, žvilgsnį, akimirkos baisumą ar džiaugsmą. Kas gi būtų, jei kalėjimo kameroje pradėčiau statyti lempas?“
Nei Algimantas, nei Remigijus sako nesijaučiantys nustumti į meno pasaulio pakraščius. „Paradoksalu, bet su dailininkais aš geriau susikalbu nei su fotografais“, – sako Remigijus, o Algimantas priduria, kad sukurti gerą fotografiją kartais užtrunka tiek pat, kiek nutapyti paveikslą. „Sunku pasakyti, iš kur mintys ateina, tikriausiai – taip lemta, taip mums leista ir už tai galiu tik dėkoti Aukščiausiajam“.
Remigijaus Treigio fotografijas yra pamėgę jauni žmonės. „Smagu, kai išgirsti tokį pasakojimą: vyras žmonai norėjo padovanoti gimtadienio dovaną. Arba kelionė, arba Treigio nuotrauka – pasiūlė. Žmona išsirinko mano fotografiją. Nesistengiu niekam įtikti, man pačiam turi būti įdomu, turi patikti, ką sukūriau. O jei tai patiko dar kažkam – nuostabu“.
„Atėjo laikas, kai gera fotografija randa namus ir pirkėją, – neabejoja Algimantas. – Pasaulio aukcionuose fotomenininkų darbai parduodami už milijonus. Man nepaprastai smagu, kad fotografijos parodos sulaukia daug lankytojų, gal iš tiesų žmones šis menas labiau veikia, yra geriau suprantamas nei šiuolaikinė tapyba”.
„ArtVilnius’20“ be Algimanto Aleksandravičiaus ir Remigijaus Treigio kūrinių bus galima pamatyti Rimanto Dichavičiaus, Violetos Bubelytės, Vytauto Kumžos, Lauros Sabaliauskaitės, iš JAV atvykusio Vytenio Jankūno, latvio Arnio Balčaus, lenkės Katarzynos Gorna, pasaulinio garso kūrėjos Natalios LL ir kitų fotomenininkų kūrinius.
11-oji meno mugė „ArtVilnius’20“ vyks spalio 2-4 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“.
