Pagrindinė projekto, parodos ir pokalbio tema – estetinio patyrimo priklausomybė nuo suvartotų produktų, arba kaip tam tikri produktai (projekto atveju – konkretūs mikroorganizmai) veikia mūsų biotą – žarnyne gyvenančių įvairių mikroorganizmų populiacijas, prisidedančias prie bendros žmogaus organizmo gerovės ir galimai – prie estetinio patyrimo.

Besiruošiant parodai apie tyrimą kalbasi trys jos dalyviai: menininkas Mindaugas Gapševičius, mokslininkė Auksė Gaižauskaitė ir parodos kuratorius Valentinas Klimašauskas.

V. Klimašauskas. Aukse, Mindaugai, gal galite tiksliai apibrėžti savo vaidmenis šiame projekte?

A. Gaižauskaitė. Esu molekulinės biologijos specialistė ir šiame projekte esu atsakinga už mokslinę projekto dalį: mikroorganizmų atranką, izoliavimo strategijas ir mokslinį projekto turinį.

M. Gapševičius. Kaip menininkas, domiuosi estetinėmis patirtimis, kurios kinta mums pažįstant aplinkinį pasaulį. Šiame projekte kuriu vizualų meninio kūrinio sprendimą ir keliu klausimą, kaip šalia tradicinių sensorinių patirčių mums daro įtaką mikrobiota, ir kaip mes patys ją veikiame.

V. K.: Kas pagal šios parodos sampratą yra „meninis kūrinys“?

M. G.: Jei nekreiptume dėmesio į sukurtus artefaktus, meniniu kūriniu galėtų būti interaktyvi terpė tarp žmonių ir mikroorganizmų.

V. K.: Interaktyvi terpė tarp žmonių ir mikroorganizmų? Tokiu atveju beveik viskas?

M. G.: Šiuo atveju kalbame apie interaktyvią terpę tarp labai konkrečių organizmų, pavyzdžiui, žmogaus ir Lactobacillus bulgaricus arba žmogaus ir Lactobacillus reuteri bakterijų.

V. K.: Kaip vykdoma mikroorganizmų atranka arba kokie mikroorganizmai atrenkami, o kokie ne?

A. G.: Pirmiausia nusprendžiama, kokie mikroorganizmai bus izoliuojami. Tuomet skaitoma mokslinė literatūra ir ieškoma informacijos, ar šie organizmai kultivuojami laboratorijoje. Jei taip, parenkama tinkama specifinė terpė, jos komponentai ir pradedami izoliavimo darbai.

Streptococcus thermophilus bakterijų jogurtas
Foto: Viliaus Vaitiekūno nuotr.

M. G.: Pradėjome nuo klausimo, kokie mikroorganizmai sudaro jogurtą. Tada sekė klausimas, ar galima namų sąlygomis kontroliuoti jogurte esančius mikroorganizmus ir, juos vartojant, keisti savo mikrobiotos sudėtį. Sudėjus namų sąlygomis izoliuotinus mikroorganizmus, paaiškėjo, kad tų mikroorganizmų ne tiek jau ir daug.

V. K.: Gal galite juos išvardinti?

A. G.: Kol kas manome, jog laboratorijoje pavyko sėkmingai užauginti Lactobacillus bulgaricus ir Streptococcus thermophilus bei Saccharomyces cerevisiae mieles. Šiuo metu toliau dirbame su kitais mikroorganizmais ir bandome iš raugintų kopūstų izoliuoti Leuconostoc bakterijas.

M. G.: Dar svarstome galimybę auginti bakterijas iš perkamų probiotikų: šiuo metu ruošiame auginimui Lactobacillus reuteri.

Mindaugas Gapševičius ir Mark Eckstrand pučia stiklo objektus parodai
Foto: Organizacijos nuotr.


V. K.: Kiek yra moksliškai įrodyta, kaip projekte naudojamos bakterijos keičia žmonių savijautą ir estetinę savimonę?

A. G.: Probiotikų, visuomenėje geriau žinomų kaip „gerųjų bakterijų“, savybės tiriamos jau daug metų. Mūsų organizmas turi savo mikrobiotą – žarnyne gyvenančių įvairių mikrooganizmų populiacijas, kurios prisideda prie bendros žmogaus organizmo gerovės – padeda skaidyti maistą ar netgi reguliuoti tam tikrų hormonų išskyrimą. Neseniai atliktuose tyrimuose paaiškėjo, jog žarnyno bakterijos gali netiesiogiai prisidėti ir prie žmogaus emocinės savijautos, nuotaikos valdymo. Tikslingai vartodami tam tikrus maisto produktus, turinčius probiotinių bakterijų, galime reguliuoti probiotikų kiekį organizme. Šis teiginys kol kas yra labiau prielaida nei faktas.

V. K.:. Aukse, kodėl sakote jog žarnyno bakterijos gali netiesiogiai prisidėti ir prie žmogaus emocinės savijautos, nuotaikos valdymo? Su kuo susijęs tas netikrumas?

A. G.: Mikroorganizmai, patekę į virškinamąjį traktą, turi nueiti ilgą ir nelengvą kelią, kad gyvybingi pasiektų žarnyną, kuriame galėtų „įsikurti“ ir atlikti „gerus darbus“. Skrandžio sultys, virškinimo fermentai, visa virškinamojo trakto aplinka yra skirta maisto ir bet kokių gyvų organizmų suskaidymui iki maistingųjų medžiagų, todėl tik labai maža dalis bakterijų gali tokioje aplinkoje išgyventi. Dėl šių priežasčių naudoju labai atsargų žodžių junginį „gali prisidėti“, nes niekas nežino, kiek tų organizmų išgyvena kelionę iki žarnyno ir kiek tokių išgyvenusių organizmų geba sėkmingai įsikurti konkurencingoje žarnyno terpėje.

Kaip padaromas jogurtas
Foto: Stopkadras

V. K.: Jei tam tikros „gerosios bakterijos“ gali pagerinti savijautą, empatijos, socialumo jausmus, ar negalime galvoti, kad bakterijos galėtų padaryti mus geresniais žmonėmis ir tuo pačiu prisidėtų prie geresnės visuomenės kūrimo?

M. G.: Besiruošdami šiai parodai surengėme keletą kūrybinių dirbtuvių, kuriose analizavome sintetinio oksitocino hormono poveikį mūsų jausmams. Vadovaujantis mokslininkų straipsniais, turėtų pavykti panašų efektą pasiekti ir vartojant tam tikrą jogurtą. Jei žmonės sutartinai valgytų tokį jogurtą, kintanti mūsų mikrobiota tikriausiai galėtų prisidėti ir prie geresnės visuomenės kūrimo.

A. G.: Kaip mokslo atstovė akcentuoju, jog negalima absoliutinti faktų nežinant konteksto. Kalbėdami apie žarnyne gyvenančių bakterijų galimą įtaką žmogaus emocinei būsenai, turime suprasti, jog tai – tik nedidelė dalis žmogaus organizme egzistuojančių emocinės būsenos valdiklių. Todėl kalbėdami apie kurios nors vienos bakterijos nuolatinį vartojimą spekuliuojame galimybėmis.

V. K.: Ar tai reiškia, kad jūs atsargiai žiūrite į galimai svarbiausius projekto klausimus, kuriuos Mindaugas suformavo taip: „šis projektas tyrinėja, kaip šalia tradicinių sensorinių patirčių mums daro įtaką besikeičianti mikrobiota, ir kaip mes patys ją veikiame“?

M. G.: Siūlau įsiklausyti į mūsų organizmus ir stebėti, kaip jie keičiasi. Galiu paminėti, tarkim, „kakutį“: jis bus kitoks, jei prieš tai savaitę valgėme gyvo jogurto, gėrėme alkoholinių gėrimų ar vartojome antibiotikus.

Jogurtas iš lactobacillus bulgaricus bakterijų
Foto: Viliaus Vaitiekūno nuotr.

A. G.: Atsargiai žiūrėkime į tai, kas nėra įrodyta, vertinimas visuomet turėtų būti kritiškas ir pasvertas. Kalbant apie patį projektą, Mindaugas labiau linkęs kelti klausimus ir teikti pamąstymus, mano tikslas – juos apvilkti mokslo įrodytais faktais, priartinti prie realybės ir pabandyti užpildyti akivaizdžias spragas.

V. K.: Ar tai ir būtų šio projekto siekiamybė? Turint galvoje, kad jau šiuo metu įrodytas ryšys tarp probiotikų ir pažintinių bei elgesio procesų, apimančių neurologinius, metabolinius, hormoninius ir imunologinius signalinius kelius, man asmeniškai, kaip meno ir probiotinių kultūrų vartotojui, neužtenka, kad šis projektas atliktų tik mokslo ar meno populiarinimo vaidmenį. Kas jums būtų šio projekto sėkmė?

M. G.: Be mikrobiotos įtakos estetiniam suvokimui, man svarbus tiesioginis lankytojų dalyvavimas projekte, naujų žiūrovo patirčių įtraukimas į meninę kūrinio vertę ir meno sampratos plėtimas. Kuo labiau žiūrovas įsitrauks į naujų patirčių vystymą su menu susijusiose veiklose, tuo labiau bus aktualizuojamas šiuolaikinis menas.

A. G.: Bendradarbiaujant menui ir mokslui, gali būti generuojamos kokybiškos, prasmingos idėjos, turinčios vertę ne tik visuomenei, bet ir menui ar netgi mokslui. O jei dar pavyksta į tokias diskusijas įtraukti daugiau žmonių, paskatinti ne tik kelti klausimus, bet ir domėtis su tuo susijusia informacija, tai yra laimėjimas mums visiems.

V. K.: Ačiū už pokalbį! Stebėkime, kaip mikroorganizmai keičia mus ir mūsų visuomenę!

Paroda kuriama ir įgyvendinama bendradarbiaujant su Aukse Gaižauskaite (mikrobiologija), Antanu Gerliku (stiklas), Laura Kaminskaite (parodos dizainas, stiklas), Valentinu Klimašausku (kuravimas).

Projekto organizatoriai – Institutio Media ir Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga – kviečia sekti informaciją apie renginius socialiniuose tinkluose. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Bauhauzo universitetas Veimare.