Septynioliktą kartą vyksiantis Vilniaus tarptautinis teatro festivalis „Sirenos“ savo programa šiemet kviečia analizuoti ribas ir sienas, kurios mus skiria ir dėl kurių mes esame priversti nuolat kovoti.
„Festivalis, kurį parengėme jums šiemet, nebus toks, kaip kasmet. Šiemet jis – su vaizdu į sieną. Sienos veikia. Jos atskiria ir saugo, suburia, bet ir įžiebia konfliktus, dalina į „mes“ ir „jie“, priverčia būti vienoje iš pusių. Taip buvo (beveik) visuomet: žmonių įgūdžiai statyti sienas tobulėja jau daugiau nei 20 000 metų, progresas čia puikiai matomas.
Prisiminkime Didžiąją Kinijos sieną, Berlyno sieną, geležinę uždangą, tvorą, kuria apsijuosė Vengrija, kad apsisaugotų nuo pabėgėlių ir migrantų, sieną tarp JAV ir Meksikos bei Trumpo pasakymą „Walls really work“, Palestiną nuo Izraelio atskiriančią 708 km ilgio barikadą ir šalia jos Betliejuje įkurdintą Banksy’io „Walled Off“ viešbutį, kuriame visi kambariai – su „vaizdu į sieną“.
Šiandien, kilus pandemijai, kalbame apie sienas, kurios saugo nuo nematomų priešų, o jie daug klastingesni. Kokias sienas galime pasistatyti, kad apsaugotume savo kūnus nuo nematomo viruso invazijos? Beveik per dieną užsidarė mokyklos ir kavinės, biurai ir galerijos, oro uostai ir teatrai. Iškilo sienos ten, kur vaikščiojom kasdien, atsivėrė atstumai ten, kur pasiekdavom ranka. Visa tai atskyrė mus nuo taip gerai pažįstamų objektų ir žmonių, nuo savo pačių susikurtos rutinos, ritualų, kasdienybės. Sienos atskyrė festivalių rengėjus nuo užsienio kūrėjų ir spektaklių. Tačiau ar esama sienų, kurios gali mus apsaugoti nuo sąmokslo teorijų, hibridinių karų, baimių, nesantaikos, priešiškumo kitaip mąstančiam?
Šiemetinėse „Sirenose“ su būriu talentingų Lietuvos kūrėjų nersime į šią temą: ieškosime rutinos ir ritualų, kurie mus gelbėja sutrikus, ieškosime kelio pasimetusiems pasaulyje, somnambuliškai vaikštinėjančiais tarp istorijos ir dabarties, taip pat su tais, kurie džiaugsmingai ištrina ribas tarp intymumo ir viešumo. Festivalyje pristatysime šešis kūrinius, atrinktus siekiant grąžinti į teatro vyksmą gyvą kontaktą, kurio mums taip trūko pastaruoju metu. Kontempliuodami vaizdą į sieną, kuris šiuo metu neišvengiamas, norime paanalizuoti „unwelcome“ būsenas – kai jaučiamės nelaukiami, nereikalingi, atstumti, nematomi, nesantys“, – festivalį pristato jo meno vadovė Kristina Savickienė.
Ekonominė ir ideologinė įtakos zonos plėtra – kitų kraštų kolonizacija, nuolatiniai konfliktai dėl teritorijos, konkurencija darbe, įtampos tarp dviejų žmonių poroje, tarp vyrų ir moterų vaidmenų ir teisių, tarp polinės kairės ir dešinės, mąstytojų ir veikėjų, emocijų ir proto, visuomenės ir individo. Įtampa, iš kurios gimsta progresas, ir konfliktas, kuris po savęs palieka griuvėsius. Kas/kodėl/kur/ už ką kovoja?
Pagrindinė festivalio programa sudaryta iš šešių išskirtinių lietuvių kūrėjų darbų, kurių premjeros įvyks po festivalio stogu: „Sirenos“ kvies susipažinti su netikėtais, įdomiais, aktualiais ir skirtingų sričių menininkus susiejančiais projektais, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Festivalio naujiena – audiogidas
Šiais metais „Sirenų“ komanda, bendradarbiaudama su įvairių sričių kūrėjais, parengė audiogidą „Unwelcome: Vilniaus audioturas“. Aštuoniose Vilniaus centrinėje dalyje išsidėsčiusiose stotelėse vilniečiai ir miesto svečiai išgirs Vilniaus istorijas, kurios vienu ar kitu aspektu audioturo kūrėjams pasirodė atspindinčios užribyje atsidūrusių žmonių, reiškinių, vietų temą – unwelcome. Audiogidas startuos festivalio atidarymo dieną – rugsėjo 24. Festivalio programoje pristatytas gidas bus prieinamas festivalio metu ir festivaliui pasibaigus.
Rugsėjo 24 dieną, 16:00 val. festivalį atidarys kroatų režisieriaus, aktoriaus, teatro teoretiko Oliver Frljić paskaita – susitikimas „Teatro tapatybė ir jos kaita pandemijos akivaizdoje“. Pastarojo meto įvykiai parodė, koks pasaulis būtų be teatro. Teatrams po truputį vėl atveriant duris, sumažinus žiūrovų skaičių salėje ir laikantis socialinės distancijos, grįžtame į ankstesnio „normalumo“ šešėlį. Nors susitikimas vyks nuotoliniu būdu (zoom platformoje), festivalio organizatoriams šiam režisieriui norėjosi skirti tinkamą dėmesį – suplanuotoje priešpandeminėje programoje, Oliver Frljić spektaklis
„Mūsų smurtas ir jūsų smurtas“ turėjo atidaryti šių metų festivalį.
Rugsėjo 26 d. 16 val. Menų spaustuvės kavinėje įvyks diskusija „Baltijos šalių karantino teatras“, kurios metu Lietuvos, Latvijos ir Estijos teatro atstovai apžvelgs dabartinę situaciją savo šalyje, žiūrovus supažindins su teatro kaita, prisitaikymu ir atradimais sprendžiant probleminius klausimus pandemijos metu.
Rugsėjo 30 – spalio 2 d. Vilniaus Rotušės aikštėje vakarais veiks „Lūkesčiai ir kitos prekės“ kioskas, kuriame aktorė Eglė Mikulionytė vienam žiūrovui pardavinės vienos minutės monologus. Idėjos autoriai – scenografas, fotomenininkas Liudas Parulskis ir aktorė Eglė Mikulionytė – sako siekiantys išryškinti vartojimo kaitos bei postkarantininio socialinio bendravimo tendencijas šiuolaikinės kultūros lauke ir žada sukurti neagresyvią nostalgijos aurą. Improvizacinis teatrinis performansas „Lūkesčiai ir kitos prekės“ skirtas kiekvienam, kuris pandemijos sąlygomis nori saugiai apsilankyti teatre. Kioskas veiks nuo 18 iki 21 val.
Spalio 2-4 d. teatro estafetę perims „NO FAKE*“ kūrybinė komanda. Menų spaustuvės juodojoje salėje režisierius Tadas Montrimas pakvies imersinį spektaklį–žaidimą patirti naudojantis mobiliuoju telefonu: žiūrovas šiame spektaklyje bus aktyvus dalyvis, padedantis nagrinėti visuomenės ir individo santykius iškreiptos informacijos realybėje. Kaip išgalvota tiesa tampa masių agresijos priežastimi? Ar galima tiesiog ignoruoti melagieną ir kaip tai gali peraugti į abejingumą tikriems faktams? Imersinį spektaklį – žaidimą bus galima patirti 17.30 ir 20 val.
Spalio 4 d. 14 val. Lietuvos žiūrovų jau ne kartą sutiktas ir „Sirenų“ festivalyje kelias savo produkcijas pristatęs Stefan Kaegi (Rimini Protokoll) surengs virtualią paskaitą „Apie transplantuotus atlikėjus ir per nuotolį valdomus žiūrovus“.
Paskaitos metu Stefanas Kaegi rodys ir komentuos video ištraukas iš vokiečių teatro kolektyvo „Rimini Protokoll“ darbų: nuo 100 statistiškai atrinktų San Paulo gyventojų, tarptautinių prekeivių ginklais ar tolimųjų reisų sunkvežimių vairuotojų, iki interaktyvių kambarių, bylojančių apie žmones ir jų gyvenimą po mirties.
Spalio 4 d. 16 val. susitikimus pratęs kartu su Lietuvos kultūros institutu organizuojama diskusija „Kovidinės eros scenarijai Lietuvos kultūros tarptautiškumui“. Ar pokovidinėje eroje Lietuvai viską reikės pradėti nuo pradžių?
Kaip vystyti kultūros tarptautiškumą kovidiniame pasaulyje, kad naująją erą pasitiktumėme konkurencingi, stiprūs ir vis dar nemetę savo profesijos? Svarbiausias klausimas, kurį šiandien labai svarbu atsakyti: kodėl tarptautiškumas apskritai yra svarbus kultūrai? Diskusijos dalyviai: Gintarė Masteikaitė (Lietuvos šokio informacijos centro vadovė), Kristina Savickienė („Sirenų“ meno vadovė), Kristina Agintaitė (Lietuvos kultūros instituto projektų vadovė), Marius Ivaškevičius (dramaturgas). Diskusiją moderuos teatrologė Vlada Kalpokaitė.
Festivaliui persikėlus į antrąją pusę, spalio 5-7 d. kultūros komplekso Sodas 2123 balkone Slavomiro Mrožeko pjesę „Emigrantai“ savotiškai interpretuos aktorius, režisierius Darius Gumauskas. Pjesėje emigrantai pasmerkti gyventi kartu viename iš Vokietijos miesto rūsių, tuo tarpu šiame spektaklyje - performanse emigrantai pyksis,taikysis, valgys, prausis ir linksminsis tiesiog balkone – kaip tai vyko daugelyje Europos butų karantino metu. Spektaklį visas tris dienas bus galima pamatyti 19 val.
Spalio 6 d., 15 val. zoom platformoje įvyks „Sirenų“ tinklaveikos renginys, susitikimas su platformos „In Situ“ nariais. Ši platforma vienija 20 organizacijų iš 12 šalių.
Svarbiausia jos veiklos kryptis – parama netradicinėse erdvėse su vietinėmis bendruomenėmis dirbantiems kūrėjams.
Spalio 8-10 d. Jono Meko vizualiųjų menų centre, kūrybines idėjas suvieniję trijų kartų ir skirtingų sričių menininkai – teatro režisierius Naubertas Jasinskas, vizualiųjų menų kūrėjas Tadas Černiauskas bei kompozitorius Gintaras Sodeika surengs teatrinę instaliaciją „fabrica“. Instaliacija bus erdvės, objektų, muzikos ir garsinės patirties sintezė, kurioje įvairiomis vizualinėmis priemonėmis pasakojama niekad nesibaigianti, į begalinį ciklą (infinite loop) panirusi istorija: žmogaus gyvenimą kurianti rutina irnuolat joje pasikartojantys elementai. „fabrica“ veiks 17-21 val.
Festivalį spalio 9-11 d. uždarys virtualus, muzikinis performansas „Synth porn“, kurį žiūrovai galės stebėti nemokamai specialiai performansui sukurtoje internetinėje svetainėje www.synthporn.tv. Tris dienas, viename Vilniaus bute įsikūrę menininkai leis 24 valandas stebėti savo kasdienybės imitaciją, o kiekvienos dienos 19 val. surengs specialius performansus. „Synth porn“ – intelektualinis dialogas su visuomene, atkreipiantis dėmesį į menininko dispoziciją, siekiantis aktualizuoti naujas šiuolaikinio teatro raiškos priemones ir santykį tarp realybės bei virtualybės.
Festivalio metu kultūros bare „Kablys“ vyks „Sirenų“ klubo programa, tinklaveikos renginiai, festivalio atidarymo ir uždarymo šventė, taip pat žiūrovai turės galimybę apsilankyti papildomose „Sirenų“ diskusijose, apie kurias bus skelbiama festivalio internetinėje svetainėje ir Facebook paskyroje.
Vilniaus tarptautinis teatro festivalis „Sirenos“ įvyks rugsėjo 24 – spalio 11 dienomis.
