Istorinis komiksas visiems

Izraelio istorikas ir mąstytojas Yuvalas Noah Hararis prieš ketverius metus išgarsėjo parašęs glaustą žmonijos istoriją „Sapiens“. Ši bestseleriu tapusi knyga, kurios visame pasaulyje parduota daugiau nei 16 milijonų egzempliorių, dabar perkelta į komiksų seriją, žaismingai ir taikliai pasakojančią žmonijos istoriją. Knygos bendraautoriai – prancūzų komiksų dailininkai Danielis Casanave ir Davidas Vandermeulenas.

"Sapiens" komikso autoriai
Foto: Leidėjų archyvas

Istorinis komiksas „Sapiens. Žmonijos gimimas“ atskleidžia, kaip nereikšmingas primatas tapo Žemės valdovu, gebančiu skaldyti atomus, skraidyti į Mėnulį ir keisti genetinį gyvybės kodą. Komiksas kviečia skaitytojus pakeliauti po laukinę istorijos pusę – kelionėje jūsų gidas bus knygos autorius, o lydės tokie personažai, kaip priešistorinis Bilas, daktarė Fikcija bei detektyvė Lopez.

Grafinis knygos formatas atveria skaitytojui naujus intelektinių ir meninių praeities tyrinėjimų horizontus. Žmonių evoliucija čia vaizduojama kaip televizijos realybės šou. Pirmasis sapiens ir neandertaliečių susidūrimas įgauna šiuolaikinio meno šedevrų pavidalą. O pasakojimas apie mamutų ir kardadančių tigrų išnaikinimą įvelkamas į detektyvinio filmo siužetą.

"Sapiens" komiksų viršelis
Foto: Leidėjų archyvas

Pirmas istorinio komikso tomas Lietuvoje pasirodys spalio pabaigoje – tuo pačiu metu kaip ir daugelyje Europos šalių. Knygą išvertė Tadas Juras.

Kaip valstybės išgyvena krizes

Pulitzerio premijos laimėtojas Jaredas Diamondas – žymiausias pasaulyje civilizacijų istorikas. Tik pernai pasirodžiusi naujausia jo knyga šiemet jau išeina lietuviškai. Knygoje „Sumaištis. Kaip šalys išgyvena krizes“ (išvertė Vytautas Grenda) autorius lygina šešias valstybes, kurios išgyveno krizes ir, prisiėmusios atsakomybę, nešališkai save įvertinusios ir sekdamos gerais pavyzdžiais – visai kaip žmonės, – sėkmingai įveikė sunkumus. Japonija, atvykus JAV komodorui Perryʼiui, buvo priversta atsiverti pasauliui, Suomijai teko kariauti su Sovietų Sąjunga, Čilė ir Indonezija išgyveno kruvinus perversmus, o Vokietija ir Australija iš esmės persimainė po Antrojo pasaulinio karo.

J. Diamondo veikalams būdingus istorinį, geografinį, biologinį ir antropologinį tyrimo metodus „Sumaištyje“ papildo psichologinis: atskleidžiami veiksniai, nulemiantys, kaip patirdami išbandymus elgiasi žmonės, ir remiantis jais analizuojama, kaip krizės akivaizdoje gali veikti šalys.

Geografijos profesoriumi Kalifornijos Los Andželo universitete dirbantis istorikas yra apdovanotas JAV nacionaliniu mokslo medaliu, Japonijos tarptautine kosmėjos premija, MacArthurų fondo stipendija, Pulitzerio bendros negrožinės knygos kategorijos premija ir daugeliu kitų apdovanojimų, išrinktas į JAV nacionalinę mokslų akademiją. Į tarptautinius perkamiausiųjų sąrašus pateko jo knygos „Ginklai, mikrobai ir plienas“ (Guns, Germs, and Steel) (išleido „Kitos knygos“, 2018 m.), „Žlugimas“ (Collapse), kuris šiuo metu verčiamas į lietuvių kalbą.

„Sumaištis“ Lietuvos knygynuose pasirodys spalio pabaigoje.

Istorijos mokslo revoliucija

Fernandʼas Braudelis – vienas įtakingiausių XX a. istorikų ir struktūralizmo pradininkų, istoriografinės „Analų“ mokyklos lyderis. Jis sukėlė istorijos mokslo revoliuciją siūlydamas atsižvelgti į geografinius ir ekonominius faktus, siekiant suprasti istorinius procesus.

„Civilizacijų gramatika“, parašyta 1963 m., laikoma klasikiniu veikalu, dabar pirmą kartą pasirodo lietuvių kalba (vertėjas Dainius Gintalas, konsultantas Eugenijus Saviščevas). Tai erudito parašytas tekstas, duodantis gilų ir įvairiapusį supratimą apie civilizacijos vystymosi dėsnius apskritai ir apie konkrečias civilizacijas. F. Braudelis apžvelgia tiek europietiškas, tiek neeuropietiškas civilizacijas. Tai knyga, padedanti per istorijos prizmę pažvelgti į dabarties pasaulio reiškinius.

„Civilizacijų gramatika“ Lietuvos knygynuose pasirodys spalio pabaigoje.

Pažintis su Amerikos poetais

Jungtinių Amerikos Valstijų – šalies, galingos tiek dydžiu, tiek kultūrine aprėptimi, – poezija Lietuvoje pažįstama palyginti menkai. Šią spragą ištaisys vertėjo, rašytojo Lauryno Katkaus išversta ir sudaryta Amerikos moderniosios poezijos antologija „Miestų atsiradimas“. Dauguma šioje antologijoje pristatomų lyrikų lietuvių kalba prabyla pirmąkart ir papildo per pastaruosius 20 metų pasirodžiusių tekstų visumą: iš XX a. ir šiuolaikinių JAV poetų jau buvo išleistos A. Ginsbergo, Ch. Bukowskio, Lietuvoje gyvenančio K. Sh. Keyso rinktinės, pasirodė A. Andriuškevičiaus ir T. Venclovos vertimų rinkiniai.

„Kai įsivaizduojame Jungtines Amerikos Valstijas, poetas nėra pirma į galvą ateinanti figūra. Pirmiau pasirodo kiti – indėnai ar kaubojai, verslo bosai, bliuzmenai ar Holivudo aktoriai. Ar tai reiškia, kad XIX amžiaus viduryje, didžiojo šalies augimo laiku, nuskambėjusi R. W. Emersono pranašystė, kad „Amerika – tai eilėraštis mūsų akyse“, kuris „netruks sulaukti ritmų“, prašovė pro šalį? Kad teisūs manantys, jog JAV yra vien tik (s)pigios popkultūros Didžiosios lygumos?“ – sako rinktinės sudarytojas L. Katkus. Rinktinė pasirodys rugsėjo pabaigoje.

Lapkričio pabaigoje bus išleista penktoji vienos savičiausių šių dienų kūrėjų Aušros Kaziliūnaitės knyga „Jūros nėra“. Rinktinė tęs autorės sugalvotos knygos, kaip performatyvaus ir konceptualaus įvykio, liniją. Joje poetei svarbus taupus kalbėjimas ir minimalistinė raiška derinama su šnekamąją kalbą primenančiais tekstais. Verčiant knygos puslapius vykstanti kaita kuria dinamikos įspūdį.

Rugsėjo pabaigoje pasirodys pirmoji poeto Nojaus Saulyčio rinktinė „SMS gėlytė“. Drąsūs debiutiniai eilėraščiai – tarsi prisiminimai iš laikų, kai SMS žinutes rašėme telefonais „Nokia 3310“ ir žaidėme „Gyvatėlę“. Nors juntamas nostalgijos atspalvis, N. Saulytis dėlioja šiandien aktualias eiles, atspindinčias jauno žmogaus požiūrį ir patirtis.

SMS gėlytė
Foto: Leidėjų archyvas