Komunikacijos strategė Stefanija Jokštytė „Delfi“ pasakojo, kad renginių ciklas vyks keturias dienas. Taip buvo nuspręsta dėl koronaviruso epidemijos. Atidarymo renginiai išskaidyti, nes prisibijoma per didelių srautų.

Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos (LTMKS) pirmininkė ir kultūros komplekso vadovė Danutė Gambickaitė pažymėjo, kad nors atidarymo renginiai šioje erdvėje yra organizuojami šiomis dienomis, veikla vykdoma jau gerus metus. Veikė galerija „Atletika“, buvo rengiami koncertai. Visgi oficialus atidarymas prasideda šiandien.

Po vienu stogu – skirtingo kalibro menininkai

Kaip teigė S. Jokštytė, šis kultūros kompleksas iš kitų išsiskirs tuo, kad čia koncentruosis daug menininkų studijų. Jose darbuosis virš 30 skirtingos kartos, skirtingų sričių, plataus spektro menininkų.

Palyginimui, ši erdvė kažkuo panaši į sostinės Gedimino prospekte veikusią „Fluxus ministeriją“, bet „SODAS 2123” – didesnis.

Po vienu stogu – ir muzikinė scena, ir renginių erdvė, baras, kavinė, animatorių studijos, net kelios galerijos, institucijos. Žadama, kad čia įsikurs menininkų rezidencijos, atvyks kūrėjų iš užsienio.

Savivaldybė suteikė patalpas LTMKS dešimčiai metų. D. Gambickaitė sakė, kad tokia erdvė gyvybiškai svarbi ir miestui, ir jo gyventojams: „Esame įsikūrę centro pakraštyje. Tai nėra periferija, kur būtų sunku susikviesti lankytojus, bet vis tiek – iššūkių yra. Rasų kolonija, šalia Markučiai, Liepkalnis – čia kultūros organizacijų ir iniciatyvų vakuumas itin juntamas.“

D. Gambickaitė nė kiek neabejoja, kad įvairi kultūrinė veikla yra labai svarbi žmogaus mąstymo higienai, savijautai, be kurios negalėtų egzistuoti nė viena visuomenė. „Turinio niekada nebūna per daug“, – konstatavo.

Menininkai atvers dirbtuvių erdves, kvies miestiečius ką nors sukurti savo rankomis. S. Jokštytė atskleidė ir kiek neįprastą veiklą – komplekse įkurtas daržas, kur auginami pomidorai, bulvės. Kas įdomiausia, norintys galės patys užauginti derlių.

Miesto sodo idėja atgimsta

Bandau ieškoti sąsajų – kaip susieti sodą ir meną į vienį? S. Jokštytė šypsodamasi aiškino, kad sprendimas gimė natūraliai, pati vietovė padiktavo mintį – šioje teritorijoje anksčiau buvo miesto sodai. Dėl to esą nė kiek nekeista, kad yra daržas ir pakeltos lysvės.

„Tačiau tai nereiškia, kad jomis rūpinsis vien menininkai – savo lopinėlį, kur galima ką nors užsiauginti, gali turėti bet kas, pareiškęs tokį norą“, – patikino ji ir pridūrė, kad į tai galima pažvelgti iš simbolinės pusės: sodas auga, kuriasi bendruomeniška vienas kito priežiūra, tokioje terpėje gali kas nors įdomaus, gražaus ir kultūringo išaugti.

Pavyzdžiui, menininkė Laima Kreivytė į atvirą dirbtuvę šiandien sukvietė žmones, kad visi kartu – su draugais, atžalomis, dygsnis po dygsnio išsiuvinėtų Baltarusijos laisvės vėliavą.

Planuojama, kad tokių atvirų dirbtuvių bus organizuojama nemažai – vienas prašymų menininkams, įsikūrusiems komplekse: bent kartą per mėnesį gyventojams surengti nemokamą renginį.

„Tai tik pati pradžia, kompleksas atsidarinės iki 2023 metų. Yra daug vizijų, planų, ką nuveikti. Oficialiai pradedame veiklą, tačiau tai nėra vienetinis renginių koncentratas, ateityje jų tik daugės.

Vienas svarbiausių siekių, anot D. Gambickaitės, visada būti atviru centru. „Jau dabar pradedame su nemenka programa, tačiau planavome kur kas platesnę. Žadėjome įtraukti visus čia įsikūrusius rezidentus, kurių yra apie 50”, – apie ketinimus kalbėjo ji.

Deja, gyvename tokioje situacijoje, kai visi susibūrimai turi būti griežtai kontroliuojami, ribojami ir permąstomi. „Atidarymo renginius taip pat turėjome gerokai sumažinti – išskleisti per visą rudenį. Antrą renginių bloką pasiūlysime rugsėjo pabaigoje. Kiekvieną mėnesį užsisuks vieši renginiai, bus koncertų, spektaklių, dirbtuvių“, – būsimus planus vardijo pašnekovė.

Kultūros kompleksas veiks tik renginių metu, o ilgainiui taps atviras ir kasdieniam lankymui. „Kol kas kviesime lankytojus tuomet, kai vyks konkretus renginys“, – įspėjo ji.

„Pusiau remontinėje būklėje“

Daugelis apsilankę komplekse, veikiausiai, nustebs. Kaip pastebėjo D. Gambickaitė, jis tebėra „pusiau remontinėje būklėje“. „Nuo pat pradžių atvirai sakėme: visi galės stebėti, kaip mes keisimės iki 2023 metų. Tik tada planuojame baigti gražinimosi darbus. Susitvarkę iki galo galėsime turėti dar vieną atidarymą“, – sakė LTMKS pirmininkė.

Pastebėjus, kad komplekso adreso ir galutinio atidarymo termino skaičiukai įdomiai susipina, S. Jokštytė pritardama sakė, kad tai sukuria futurizmo, žiūrėjimo į ateitį nuotaiką.

Gerai, kad menininkai nebijo apleistų erdvių iššūkių ir avantiūrų. D. Gambickaitė vylėsi, kad apleisti pastatai, kurių mieste tikrai netrūksta, ateityje vis labiau bus išnaudojamos įvairioms veikloms, ir ne tik kultūrinėms.

Anksčiau šiose sostinės Vitebsko gatvėje esančiose patalpose buvo mokykla - internatas. Jos jau keletas metų buvo nenaudojamos ir apleistos. Todėl pasiūlytą tarpdisciplinio komplekso idėją, kur burtųsi pačių įvairiausių kultūros sričių kūrėjai – kino organizacijos, vizualiųjų, tarpdisciplinių menų, muzikos grupės, architektai ir dizaineriai, savivaldybė įvertino palankiai.

D. Gambickaitės nuomone, svarbu kurti bendruomenę, generuoti naujas idėjas: „Galbūt architektai su muzikantais galėtų atrasti ryšį, pasiūlyti naują produktą miestiečiams. Skatiname kurti naujus formatus, eksperimentuoti, kelti klausimus. Kokiame pasaulyje gyvename, ar galėtume jį kitaip suvokti ir matyti?“

Nuostoliai nuostolius seka, – neretai pasiguodžia prastai besiverčiantys menininkai. D. Gambickaitė į problemą žiūri rimtai: atliepti kultūros kūrėjo poreikį, anot jos, ne mažiau svarbu. Menininkams nėra lengva susirasti kūrybai skirtas patalpas, kurias galima išsinuomoti palankiomis sąlygomis.

„Galvojame apie mainų ekonomikos variantus. Menininkai ir kultūros kūrėjai galėtų keistis tam tikrais dalykais – savo patirtimi, žiniomis, materialia baze. Visiems būtų patogiau gyventi – daugiau dėmesio skirti turinio kūrimui, o ne mąstymui, kaip ir kur gauti lėšų. Mainų ekonomika svarbus mūsų komplekso idėjinis variklis“, – pabrėžė ji.

Festivalis festivalyje

SODAS 2123 oficialią veiklą pradeda dalyvavimu tarptautiniame festivalyje „Ars Electronica“.

Festivalio komisaras ir kuratorius Vytautas Michelkevičius pasidžiaugė, kad datos sutampa. Anot jo, tai tarsi „festivalis festivalyje“.

Ars Electronica – vienas seniausių ir didžiausių meno, technologijų ir visuomenės festivalių pasaulyje, nuo 1979 m. kasmet vykstantis Linco mieste Austrijoje. Jis kasmet sutraukia šimtatūkstantinę publiką iš viso pasaulio, tačiau šiemet dėl pandemijos išsiskleis per 120 lokacijų visame pasaulyje ir internete. Žemėlapį galima rasti čia.

Menininkai kvies patirti virtualios realybės teikiamus įspūdžius. Per virtualios realybės (VR) akinius bus galima realiu laiku pamatyti kitus festivalius, kurie nusidriekė per visą pasaulį – nuo Buenos Airių iki Tokijo.

„Daug eksperimentų su technologijomis, gyvos transliacijos iš viso pasaulio. Festivaliui sukurtos specialios virtualios aplinkos, kuriose patalpinti meno kūriniai. Lygiai taip pat ir mes – nuskanavome visą komplekso pastatą, giraitę aplink jį, tarsi virtualų pasivaikščiojimo kambarį. Įlendi į vidų ir su virtualias akiniais vaikštai, matai įvairius kūrinius, kitus žmones, – intrigavo kuratorius. – Žiūrovas turės galimybę patirti hibridinę tikrovę sekdamas paskui aplinką tyrinėjančią kamerą, medžio laipiotoją, skriejantį droną, bėgantį ar ropojantį gyvūną (šunį, triušį), krūmo ar žolės judesį.“

Visi kūriniai ir 3D erdvės pasiekiami čia.

V. Michelkevičiaus teigimu, šis renginys kažkuo panašus į Venecijos bienalę, taipogi turi pasaulinio lygio programą, atstovauja vizualų meną. Kuratorius pasakojo, kad šiame festivalyje bus visko: ir performansų, ir elektroninės muzikos. Su Vilniaus festivalio programa galima susipažinti čia:

Festivalis baigsis, bet sukurtas turinys, pasak V. Michelkevičiaus bus pasiekiamas ir toliau. Tačiau vėliau bus rodomos įrašytos transliacijos, nebus interaktyvios dalyvavimo galimybės.