Visą vasarą menininkės keliavo į tradicines pirčių ceremonijas, įamžinti šių procedūrų garsus (vantas, vandenį, garą), persipinančius su nuoširdžiomis žmonių emocijomis. Rugsėjo 12 d. Kaune, „Fluxus festivalyje“, bus pristatyta unikali garsinė patirtis – „Audio pirtis“, kuri atskleidžia tikrą lietuviškos pirties dvasią.

Apie projektą, kuriuo siekiama įamžinti šių mažų, unikalių mūsų regionui pirtininkų bendruomenių istorijas, kuriose persipina senovės tradicijos, dvasingos apeigos, kruopelė magijos bei norą jomis dalintis su vietos ir Europos bendruomenėmis, kalbame su menininkėmis Judita Ragauskaite ir Karolina Latvyte-Bibiano.

Gal galite trumpai papasakoti, kaip susikirto jūsų, skirtingų sričių atstovių, kūrybiniai keliai ir nusprendėme pradėti bendrą projektą – audio istorijų tinklalaidę „Žiauriai gerai“?

Karolina: Mes esame pažįstamos jau nuo pat mokyklos laikų, tik artimai nebendravome, nes buvome iš skirtingų klasių. Baigusios mokyklą daug keliavome, kažkuriuo metu kai abi buvome Lietuvoje susirašėme. Judita sugalvojo kurti podcastą, mane pasikvietė būti jos pirmuoju svečiu. Nors tas podcastas ir neišvydo dienos šviesos, nuo to laiko pradėjome kartu bendradarbiauti ir kurti, nes mes labai panašiai mąstome ir, manau, kad puikiai viena kitą papildome.

Judita: Taip, kartu mes įrašėme podcastą ir po įrašyto epizodo supratau, kad mums abiem labai smagiai sekasi dirbti kartu. Aš gal kažkiek tolstu nuo filmo, o Karolina be tapybos filmuoja, įrašinėja, daro performansus. Audio formatas mums yra įdomus ir tuo pačiu naujas dalykas, smagu, kad atradome tai, kas mus abi įtraukia.

Kaip kilo idėja tyrinėti pirties istoriją ir unikalius jos garsus?

Karolina: Idėja užsimezgė karantino pradžioje, kai sėdėjome ir abi galvojome, kokius epizodus tinklalaidei galime sukurti. Kažkaip tą vakarą prisiminiau savo tetą, kuri yra pirtininkė, pagalvojau, kad kažką galima sugalvoti su tradicine, kitokia pirtimi. Sekantį rytą Kauno bienalė pasidalino atviru kvietimu menininkų idėjoms, aš nusiunčiau jį Juditai, o ji užsikabino ir pasiūlė kurti projektą apie tradicinę pirtį. Nieko nelaukusios taip ir padarėme.

Judita: Apie tradicinę pirtį pradėjome labiau domėtis, kai įsitraukėme į projekto rašymą. Karolinos teta pasidalino kontaktais, pradėjome kalbėti su žmonėmis, tuomet ir galutinai supratome, kad tai labai smagi idėja ir esame tikrai pasiryžusios to imtis. Taip netyčia, bet kartu labai laiku viskas sutapo.

Kiek su tradicine lietuviška pirtimi buvote susipažinusios iki projekto pradžios ir ką dabar naujo jaučiatės sužinojusios, atradusios?

Karolina: Aš pakankamai nemažai žinojau apie pirtį, kadangi mano teta yra pirtininkė, esu ne kartą sudalyvausi pirtyje rengiamuose gimtadieniuose. Visgi, mano nuomonė apie pirtį iš pradžių buvo skeptiška, nes aš nepakeliu karščio, tačiau pradėjus dirbti ties šiuo projektu nuomonė keitėsi. Svarbu pabrėžti, kad į pirtį dažniausiai vykdavau su šeima, o tai yra visai kitas dalykas, nei buvimas pirtyje su pirtininkų bendruomenės nariais.

Judita: Aš prieš projektą apie tradicinę pirtį ir pirtininkų bendruomenę nieko nežinojau, todėl ši tema mane labai suintrigavo ir užkabino. Apie pirtį ir jos ritualus yra nesunku sužinoti tiesiog plačiau pasidomėjus ir paieškojus informacijos, tačiau pajausti bendruomenę, suprasti, kokie ten žmonės buriasi ir kaip tarpusavyje bendrauja – gali tik pabuvus su jais. Pirma pažintis su bendruomene mane maloniai nustebino ir nudžiugino, mes po kiekvieno pirties seanso turėdavome visokių pasvarstymų ir pamąstymų. Mane sužavėjo, kaip tie žmonės bendrauja, kaip jie vertina pirtį ir kaip pagarbiai žiūri į tuos ritualus.

Kaip pavyko užmegzti ryšį su pirtininkų bendruomene – juk tai tradicijas, ritualus puoselėjanti gan intymi ceremonija? Kaip bendruomenė reagavo į jūsų projektą – juk mikrofonai pirtyje nėra įprasta procedūrų dalis?

Judita: Pirmiausia, prieš pirties seansą mes tiesiog susitikome su bendruomenės nariais –papasakojome jiems apie savo idėją, o jie mus trumpai supažindino apie tai, kaip viskas vyksta pirtyje. Kai išsikalbėjome, jie apsidžiaugė, kad mes taip domimės, o jų entuziazmas mus dar labiau paskatino ir padrąsino, kad šis projektas tikrai turi prasmę – ir mums įdomu, ir jiems patiems smagu.

Kai pirmą kartą nuvykome į pačią pirtį su daug mikrofonų, tai žmonės tikrai buvo susikaustę, tačiau prasidėjus ritualų eigai, jie atsigulė, užsimerkė ir atsipalaidavo, todėl viskas aplink tarsi užsimiršo. Mes pačios stengiamės, kuo mažiau maišytis, tiesiog dalyvauti kartu ir stebėti. Viskas vyko po truputį, galiausiai jie įsidrąsino, patys prieidavo pasidalinti savo mintimis ir patirtimi, jautėme jų sužadintą smalsumą.

Sekantį kartą pirtyje turėjome mažiau mikrofonų, tačiau vėliau jų skaičių vis tiek padidinome, nes nustebome, kad žmonės jau buvo tam nusiteikę ir pasiruošę. Jautėme, kad procesui įsibėgėjant jie vis daugiau atsiskleisdavo ir noriai viskuo dalindavosi.

Įstrigo viena pirmojo garo ceremonija, kai vienas pirtininkas pasemia vandens į samtį ir kiekvienas iš pirties dalyvių dėdamas ranką į vandenį pasako po vieną palinkėjimą. Galiausiai vandenį su visais palinkėjimais pila ant karštų akmenų ir tokiu būdu išeina pirmasis garas. Tarp palinkėjimų buvo ir tokių, kurie buvo skirti mums, kad viskas pasisektų. Tai gražus gestas, jautėme, kad jie nuoširdžiai mus nuo pat pradžių palaikė.

Kokius pagrindinius tikslus sau kėlėte šiuo audio projektu?

Karolina: Mano tikslai pasikeitė proceso metu. Pradžioje kirbėjo smalsumas kaip viskas vyksta, norėjau į viską pažvelgti kitomis akimis. Norėjau tiesiog įgyvendinti projektą, papildomų siekių nejaučiau, taip pat baiminausi, kaip seksis būti bendruomenėje, kadangi esu tylesnė. Visgi, įsitraukus į bendrą jų veiklą, viskas persivertė – pirtininkai nuo pat pradžių buvo labai draugiški, todėl greitai pasijautėme bendruomenės dalimi, norėjosi labiau pažinti pačius žmones, man net gimė noras prie jų aktyviai prisidėti net ir po „Audio pirties“ projekto.

Judita: Aš gana panašiai jaučiuosi. Iš pradžių mūsų tikslas buvo atvaizduoti tą lietuvišką tradicinę pirtį su visomis jos ceremonijomis, o dabar mes siekiame parodyti tai, kas vyksta pirtyje, bet ne tik tradicijų prasme, bet ir žmonių, bendruomenės atžvilgiu, papasakoti bendruomenės narių istorijas. Iš pradžių norėjome į viską žvelgti kūrybiškai ir kažkiek pridėti nuo savęs. Įsivaizdavome vantų, pirties atributų garsus, bet šiandien mes svarstome, kaip sukurti tuos garsus, kurie atvaizduotų žmones, jų emocijas, potyrius ir pojūčius.

Šiuo metu, montuojant, yra didžiausias iššūkis, kaip sukurti ir atvaizduoti garsus tų dalykų, kurių nesigirdi. Jaučiame didelę atsakomybę prieš tuos žmones, kurie mus įsileido į bendruomenę. Mano asmeninis siekis yra sukurti galutinį rezultatą tokį, kad ir pirtininkams būtų smagu paklausyti.

Kiek valandų garsų turite šiame montavimo etape? Taip pat, gal galite prisiminti su kokiais didžiausiais iššūkiais įrašuose susidūrėte?

Judita: Iš viso turime apie 60-70 valandų įrašo. Vieno takelio trukmė nėra super ilga, gal apie keturias valandas, bet jungiant skirtingus takelius susideda nemažas laiko intervalas.

Iš tiesų patyrėme techninių iššūkių. Nors prieš pirmąjį atvykimą į pirtį buvome prasitestavusios, vis tiek nežinojome, ko tikėtis proceso eigoje. Nudžiugino, kad mikrofonai, kuriuos prisegėme prie pirtininkų, puikiai suveikė, bet pačioje pirtyje įrengti mikrofonai buvo sustreikavę ir nuo karščio nustoję veikti, tačiau viską pavyko sutvarkyti. Dėl techninių nesklandumų buvo atsiradę ir papildomų garsų. Prisimenu momentą, kai iš keturių mikrofonų veikė tik vienas, džiaugiuosi, kad jų turėjome daugiau.

Antroje pirtyje mes jau buvome labiau pasiruošusios, susipažinusios su laukiančiu karščiu, prakaitu, vandeniu, nuolat judančiais pirtininkais, todėl viskas vyko sklandžiau.

Rugsėjo 12 d. „Fluxus festivalio“ metu Kaune pristatysite „Audio pirties“ instaliaciją – rankšluosčio čia tikriausiai neprireiks – kaip žmonėms pasiruošti šiai audio procedūrai?

Karolina: Dauguma į pirtį vyksta atšvęsti su šeima ar draugais, o galbūt po mūsų projekto pristatymo atsiras žmonių, kurie norės pažinti kitokią pirtį, su visais jai būdingais ritualais. Galbūt mes sužadinsime norą prisijungti prie bendruomenės, kartą per savaitę nuvažiuoti ten ir dvasiškai atsipalaiduoti, pamirštant visus kasdienius rūpesčius.

Judita: Kai pirmąjį kartą kalbinome bendruomenės narius, jie užsiminė, kad pradėjus kalbėti apie pirtį – jie suprakaituoja. Didelė ta minčių galia.

Tikiuosi, kad atėjusi publika, pasiklausiusi mūsų „Audio pirties“ instaliacijų, pasijaus lyg pabuvusi tikroje pirtyje. Todėl siūlau nusiteikti ir pasiruošti, kaip į tikrą pirtį – su mintimi atvykus atsipalaiduoti ir sušilti.

Šįkart ėmėtės pasakoti tradicinės lietuviškos pirties ceremoniją – gal turite minčių tęsti projektą ir atrasti kitų sričių unikalius garsus?

Karolina: Po „Audio pirties“ projekto esame užsidegusios imtis religijos tematikos – kurti naują kūrybinį projektą apie dvi skirtingas religijas ir jų bendruomenes.

Judita: Apie religiją yra daug kalbama ideologine prasme, bet ją galima patirti garsais, kurie atskleistų religingų žmonių gyvenimo būdą, jų pasaulio matymą. Kiekviena religija turi labai daug garsinių elementų, kurie mums pasirodė labai intriguojantys, pavyzdžiui, žemių metimas ant karsto, verbų skambesys ar vyno pilstymas. Į naują numatytą projektą žiūrime vėl kaip į galimybę susipažinti, pažinti ir atrasti tokią audio patirtį, kuri dar neegzistuoja. Toliau perteiksime dvasingumą, tik per kitokią prizmę.

Instaliacija „Audio pirtis“ – rugsėjo 12 d., nuo 22 val. ant Parodos kalno „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ organizuojamame „Fluxus festivalyje“. Renginys nemokamas. Atvyksiantys raginami dėvėti apsaugines kaukes ir laikytis saugaus atstumo.

„Audio pirtis“ yra ES programos „Kūrybiška Europa 2014-2020“ Platformų projekto „Stebuklingi kilimai“ („Magic Carpets“) dalis. Rėmėjas Lietuvos kultūros taryba.