Pagrindinę programą šiemet sudaro 7 įvairios nuotaikos ir temų filmai. Didžiąją jų dalį festivalio metu bus galima pamatyti ir neseniai pristatytoje „Skalvijos“ virtualioje salėje, teigiama pranešime žiniasklaidai.

„Rinkdamos filmus į pagrindinę programą visuomet vadovaujamės keliais kriterijais. Ieškome aukšto lygio režisūros, taip pat svarbu originali idėja ir pasirinkta forma. Žinoma, galvojame ir apie aktualumą – siekiame, kad nagrinėjamos temos būtų įdomios Lietuvos žiūrovams. Neišvengiame ir subjektyvumo, kurį padiktuoja programos sudarytojų patirtis, intuicija ir asmeninis skonis“, – sako viena iš programos sudarytojų Vilma Levickaitė.

Pasak programos sudarytojos Eglės Maceinaitės, šiemet pagrindinėje programoje įvairiausiomis spalvomis atsiskleidžia meilė. „Ji filmuose ir graži, ir pavojinga, suteikia polėkio ar skausmo – nuo apmaudo pametus mylimą kepurę iki politinio kalinio, netekusio laisvės ir namų. Vis dėlto, filmai nepaprastai įkvepia šviesiais, nuoširdžiais ir užsispyrusiais herojais, pasiryžusiais dėl savo meilės – ar tai būtų pomidorai, ar artimas draugas, ar Rembranto paveikslas – nuversti bet kokius kalnus“, – programą pristato E. Maceinaitė.

Žvilgsnis į šiuolaikinę Rusiją ir meno rinkos užkulisius

Žurnalo „Esquire“ vienu svarbiausių šių laikų dokumentikos kūrėjų pavadintas JAV režisierius Alexas Gibney žurnalistinės dokumentikos filme „Pilietis K“ („Citizen K“) supažindins su M. Chodorkovskiu. „Man atrodė, kad ideologiškai V. Putinas – mūsiškis. Mūsų kartos žmogus, kuris iš esmės viską supranta ir nori Rusiją vesti ta pačia kryptimi kaip ir mes – į atvirumą ir demokratiją. Oi, kaip aš klydau!“, – filme sako pagrindinis herojus.

Nuo turtingiausio Rusijos žmogaus ir V. Putino priešo iki kalinio ir priverstinio emigranto. Pasakodamas apie kontroversišką M. Chodorkovskio asmenybę, „Oskaro“ laureatas atskleidžia šiuolaikinės Rusijos istoriją. Filme remiamasi archyvine medžiaga, kurią papildo buvusio BBC žurnalisto Martino Sixsmitho ir „The Moscow Times“ steigėjo Derko Sauerio liudijimai.


Nyderlandų režisierė Oeke Hoogendijk filme „Mano Rembrantas“ („My Rembrandt“) praskleidžia Rembranto kūrybos kolekcionierių, restauratorių ir prekeivių pasaulio uždangą. Pasirodo, čia verda aistros, artimos Šekspyro dramoms. Filme Luvro ir Amsterdamo muziejai konkuruoja dėl teisės įsigyti porą meistro paveikslų. O didžiausią paveikslų kolekciją turintis verslininkas prisipažįsta bučiavęs Rembranto tapytą moters portretą į lūpas. Režisierė kviečia permąstyti žmogaus ir meno kūrinio santykį.

Meilė gyvenimui ir intymi odė draugystei

Nuoširdžią mažyčio Graikijos kaimelio gyventojų kasdienybę atskleidžia Marianna Economou. Filme „Kai pomidorai išgirdo Vagnerį“ („When Tomatoes Met Wagner“) ne tik kuriami ir degustuojami pomidorų receptai, tačiau ir nuolat ieškoma naujų gausesnio derliaus galimybių. Kad ir leidžiant pomidorams Vagnerio muziką ir juos auginant ekologiškai. Režisierė perkelia žiūrovą ten, kur džiaugiamasi kiekviena gyvenimo akimirka ir nostalgiškai žvelgiama į senąją Graikijos kartą.

Pernai Salonikų dokumentikos festivalyje filmas apdovanotas FIPRESCI prizu už geriausią graikų dokumentinį filmą.

Subtili ir intymi odė draugystei. Taip galima pavadinti dviejų draugių Heidi Hassan ir Patricia Pérez Fernández filmą „Kuždantys laiškai“ („In a Whisper“). Aštuntajame dešimtmetyje Patricija ir Heidi augo Kuboje, kur abi studijavo kino meną. Pabėgusios iš jų laisvę varžiusios gimtinės, jos išsiskyrė, tačiau filmuoti nesiliovė. Po daugybės metų jos ir vėl susitinka videolaiškų forma ir pasakoja apie ambicijas kurti, emigraciją, kūną ir meilę.

Meistriškai sumontuotas iš kone dvidešimt metų archyvų filmas buvo pripažintas geriausiu šiųmečiame Amsterdamo dokumentinių filmų festivalyje (IDFA), pernai išrinktas Havanos kino festivalio ilgametražiu dokumentiniu filmu.

Mįslingos moters portretas ir gyvenimiški praradimai

Alexis Delgado Búrdalo filmas „Tai filmas apie mane“ („This Film is About Me“) primena mįslę. Įspūdingos išvaizdos aktorė kali už žmogžudystę, kadaise ji buvo dailininko mūza. Dabar Renata su filmo režisieriumi kuria savo portretą. Kalbėdami telefonu jie svarsto, ko filme nereikėtų praleisti. Abu bando filmą kaip antklodę traukti į savo pusę: aktorė linkusi vaidinti ir sukurti save, režisierius nori įlįsti į jos sielą.

„Nepaisant suvaržymų ir sunkumų kalėjime, filmavome tvirtai ir ryžtingai. Mūsų laikas ten buvo ribotas, suvokėme, kad jis greit baigsis. Tačiau filmavome apsėsti keisto laisvės ir žaismės pojūčio. Tokio jausmo nebuvau patyręs nuo vaikystės“, – sako filmo autorius.

Ispanų režisierė Nuria Giménez žiūrovą įtrauks į stilingą ir gurmanišką menamosios dokumentikos pasakojimą „Mano meksikietiškas riestainis“ („My Mexican Bretzel“). Viso filmo metu žiūrovu ji meistriškai manipuliuoja ir tik pabaigoje paaiškėja, kokiu mastu.

Kūrinys prasideda nespalvotais Antrojo pasaulinio karo lakūnų kadrais ir ištraukomis iš Vivian Barrett dienoraščio. Ji pasakoja apie save ir savo vyrą Leoną, kuriam lėktuvo avarijos metu buvo pažeista klausa, ir jis nebegalėjo skraidyti. Leono filmuotoje medžiagoje skleidžiasi prabangus poros gyvenimas.

Filmas sulaukė įvertinimo tarptautiniuose kino festivaliuose – šiemet Roterdamo kino festivalyje apdovanotas už archyvinę medžiagą, o Barselonos autorinio kino festivalyje laimėjo žiūrovų apdovanojimą.

Kanados režisierius Jean-François Lesage’as žiūrovams primena, kad gyvenimas yra nuolatinio taikymosi su praradimais procesas. „Odė pamestai pirštinei“ („Prayer for a Lost Mitten“) – lyg terapinio poveikio bandymas kalbėti apie netektis šviesiai.

Filmas nukelia į Monrealio transporto radinių skyrių, kur skambant džiazo muzikai žmonės ateina ieškoti pamestų daiktų. Vėliau jie atveria savo namų duris ir dalijasi mintimis apie kitus brangius praradimus, pavyzdžiui, mirusius artimuosius ar nutrūkusius santykius. „Pagrindinė mano kūrybos mintis yra ta, kad dokumentinio filmo subjektu gali tapti bet kas. Visi turi ką nors įdomaus papasakoti. Tereikia laiko išklausyti“, – sako J.-F. Lesage’as.

Tarptautinis Vilniaus dokumentinių filmų festivalis vyks rugsėjo 24–spalio 4 dienomis „Skalvijos“ kino centre, spalio 2–4 dienomis Kaune ir spalio 9–11 dienomis Klaipėdoje. Daugumą filmų festivalio metu bus galima pamatyti ir „Skalvijos“ virtualioje salėje.