"Murzos - tai senovės totorių didikų pavadinimas. Visi totoriai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje turėjo bajorų teises, todėl taip ir pavadinome jų palikuonis", - pavadinimo reikšmę BNS atskleidė Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas Adas Jakubauskas.
Juostoje Lietuvos totoriai patys pasakoja apie save: gilinasi į istoriją, mąsto apie savo bendruomenės ateitį. Filmavimo grupė lankėsi pagrindinėse Lietuvos totorių gyvenvietėse: Raižių, Keturiasdešimties totorių ir Nemėžio kaimuose bei Kaune. Taip pat ji pabuvojo Griunvaldo lauke, kur prieš 595 metus įvyko garsusis Žalgirio mūšis.
Kaip pranešė Lietuvos totorių bendruomenių sąjunga, praėjusių metų rugsėjį Kazanėje vykusiame pirmajame tarptautiniame musulmoniškojo kino festivalyje "Auksinis minbaras" filmas "Murzų ainiai Lietuvos žemėje" laimėjo pagrindinį prizą už geriausią scenarijų dokumentinio kino kategorijoje. Minėtame festivalyje rungėsi 160 kino juostų iš 16 pasaulio šalių.
Šeštadienį po filmo peržiūros VRM rūmuose vyks Tatarstano artistės, tarptautinių konkursų laureatės Lilijos Gubaidulinos koncertas.
Lietuvoje jau daugiau kaip 600 metų gyvena totoriai - išeivių iš tiurkų-mongolų valstybės Aukso Ordos ir Krymo chanato palikuonys, kuriuos į šalį atsivežė didysis kunigaikštis Vytautas: vienus kaip karo belaisvius, kitus kaip sąjungininkus.
Vytautas Didysis, įvertinęs totorių narsą ir palankumą jam, kaip naujam valdovui, dovanojo belaisviams laisvę. Už tai šie uoliai saugojo tuometinės sostinės Trakų prieigas, strategiškai svarbius Lietuvos kelius, upes, tiltus, buvo atsakingi ir už Trakų pilies saugumą.
Šlovingiausią savo istorijos puslapį Lietuvos totoriai įrašė dalyvaudami Žalgirio mūšyje. Ne mažiau svarbus Lietuvos totorių indėlis į Europos karo istoriją - Ulonų kavalerija, atsiradusi 18 amžiuje iš totoriaus pulkininko Aleksandro Ulano pavardės.
Nuo seno Lietuvos totorių bendruomenės nariai yra įsikūrę Vilniaus, Alytaus ir Kauno apskrityse. Šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 4 tūkst. totorių, veikia keturios mečetės.
Penktadienį baigėsi keturias dienas trunkanti Kurban bairam - (aukojimo) šventė, kuri yra viena svarbiausių Lietuvos totoriams. Jos metu totoriai eina į kapines pagerbti musiruių artimųjų.
Senovėje per šią šventę gyvavo tradicija aukoti jautį ar aviną Alacho garbei, o jo mėsą išdalinti aukojančiojo giminėms bei neturtėliams.