„Mada yra tai, kas ilgainiui tampa nebemadinga,” – mėgo kartoti Coco Chanel, garsi dar ir savo kvepalais. Pasakojama, jog prancūzė iš kelių numeruotų flakonų su įvairiais aromatais išsirinko numerį 5, tačiau pareikalavo, kad dėl prabangesnio kvepėjimo būtų įmaišytas jazmino kvapas. Tai buvo pirmasis pasaulyje abstraktus aromatas.
Žvaigžde reikia tapti
Sausio 15 d. gimtadienį švenčia jau 4 dešimtmečius scenoje esantis ir per visus tuos metus nei populiarumo, nei žavesio neišbarstęs dainininkas Stasys Povilaitis. 59-ąjį gimtadienį jis minės namie, tačiau kitąmet jubiliejaus proga žada surengti didelį koncertą.
Bene didžiausią patirtį scenoje turintis Lietuvos dainininkas sako, jog šiandieninis muzikos pasaulis jį kartais šokiruoja: „Šiandien žvaigždės „daromos“. Stebina faktas, kad prodiuseriai žmones iš visos Lietuvos surenka į kokius nors realybės šou ir jau iš karto pavadina juos žvaigždėmis. Manau, pirma reikia žvaigžde tapti, o po to ja vadintis“. Į „Žinių radijo“ klausimą, ar jis pats jaučiasi žvaigžde, S. Povilaitis atsakė: „Mes prie tokio termino nebuvom įpratinti. Todėl jaučiuosi populiariu, žinomu žmogumi. Bet populiarumui apibūdinti šiandien plačiai vartojamas žodis „žvaigždė“, todėl galima sakyti, kad taip - jaučiuosi“.
Lietuviškuoju Sinatra tituluojamas S. Povilaitis tikina, jog jaunystėje manęs, kad dainavimas jam tebus hobis: „Galvojau, kad dainavimas man tebus papildomas užsiėmimas. Studijavau visai kitą specialybę – žurnalistiką. Ir žurnalisto duonos teko ragauti – ir TV vedėju truputį pabuvau, ir kelis rašinius esu parašęs, bet profesionalu netapau. Ir nesigailiu. Nes dabartinėje žurnalistikoje ne viskas taip gražu, kaip kažkada atrodė.“
Scenos lietuviškos estrados legenda tikina palikti dar neketinąs: „Viskas priklauso nuo sveikatos ir nuo noro dirbti. Aš to noro dar turiu. Aišku, turi būti dar ir forma. Bet nepadės nei forma, nei sveikata, jeigu žiūrovų nebus. Tad kol dar esu pageidaujamas, kol dar sugebu, dainuosiu – nesu užsikėlęs sau jokios kartelės,“ – „Žinių radijui“ sakė dainininkas S. Povilaitis.
Chaosas gamtos moksle
Prieš 225 metus, 1778 m. sausio 10 d. mirė švedų botanikas Karlas Linėjus (Carolus Linnaeus), sukūręs mokslinę augalų ir gyvūnų klasifikavimo sistemą. Būtent jis gyvūnus suskirstė į 6 kategorijas: žinduolius, roplius, paukščius, žuvis, vabzdžius ir „vermes”, arba kirmėles, taip pavadindamas viską, ko nebuvo galima priskirti likusioms. K. Linėjus įvedė tvarką ir augalų bei mineralų pasaulyje. VU gamtos mokslų fakulteto Botanikos ir genetikos katedros vedėjas prof. dr. Jonas Remigijus Naujalis sako, jog iki K. Linėjaus moksle apie gyvus organizmus - botanikoje, zoologijoje - vyravo chaosas, nebuvo vieningos jų klasifikacijos sistemos, o vieno augalo, mineralo ar gyvūno apibūdinimui prireikdavo net keliolikos žodžių. Pavyzdžiui, mums gerai pažįstama mėlynė buvo vadinama: „Mėlynė, kurios žiedkočiai su pavieniais žiedais labai pjūkliškai kiaušiniški, nukrentantys stiebai kampuoti“.
K. Linėjus reformavo šitą sistemą: vietoj didžiulių, išsamių apibūdinimų mokslininkas įvedė trumpesnį, dvinarį organizmo pavadinimą, kur pirmasis žodis nusako augalo ar gyvūno priklausomybę tam tikrai genčiai, o antras žodis patikslina jo rūšinę priklausomybę. Prof. J. R. Naujalis sako, jog ta sistema išliko iki šių dienų: „Todėl bet kuris studentas ar moksleivis, kuris naudojasi augalų, gyvūnų ar mineralų apibūdinimais, naudoja K. Linėjaus pasiūlytą sistemą. Įdomiausia, kad ji išliko nepakitusi – tokių dalykų moksle pasitaiko ne taip dažnai.“
Kiek gyvų organizmų žemėje?
Tiesa, K. Linėjaus sistema turėjo ir trūkumų – pavyzdžiui, mokslininkas savo klasifikacijos sistemoje paliko vietos mistiniams gyvūnams ir „milžiniškiems žmonėms“, kurių apibūdinimus patikliai perėmė iš jūreivių ir kitų vaizduote apdovanotų keliautojų. Tačiau dr. J. R. Naujalis sako, kad nereikia pamiršti, jog tuo metu apskritai daug kuo buvo lengvai patikima: „Tas metas - 18 amžius – buvo nepaprastai greito žinių apie gyvus organizmus kaupimo laikotarpis. Daug greitesnis negu dabar – ir šiuo metu atrandama naujų rūšių, tačiau tuo metu žinių kaupimasis pirmiausia buvo susijęs su kelionėmis: mokslininkai, arba šiaip žingeidūs žmonės vykdavo į neištirtus regionus, į naujas vietas (tokių žemėje buvo labai daug). Tad tų žinių apie organinį pasaulį daugėjo nepaprastai greitai. Iš čia ir kilo ta mistifikacija, kurią kai kurie mokslininkai dabar kritikuoja.“
Prof. J. R. Naujalis sako, jog K. Linėjus pats atrado ir aprašė keliolika tūkstančių augalų ir gyvūnų rūšių. Beje, šis pažinimas tęsiasi iki šių dienų – kasmet pasaulyje atrandama vis naujų organizmų. Billas Brysonas knygoje „Trumpa istorija apie viską“ tikina, jog gyvų organizmų žemėje yra nuo trijų milijonų iki 200 milijonų. Dar įstabiau yra tai, kad kaip nurodo „The Economist“, net iki 97 proc. rūšių pasaulio augalų ir gyvūnų dar gali būti neatrasta.
Botanikų princas
K. Linėjui studijuojant universitete, prasiveržė jo talentas viską sistematizuoti – netgi jo kolegoms teko garbė būti suklasifikuotėms: „Jis klasifikavo viską – ligas, žmones, augalus, gyvūnus, mineralus – net savo kolegas botanikus Jis labai sėkmingai skirstė pagal jų pasirinktas augalų tyrimo kryptis“, - prof. J. R. Naujalis pasakojo „Žinių radijui“.
B. Brysonas sako, jog kažin, ar yra buvęs kitas žmogus, taip gėrėjęsis savo didybe. Laisvalaikiu jis piešdavo didelius ir pagražintus savo portretus ir skelbė, kad jo klasifikavimo sistema yra didžiausias mokslo pasiekimas. K. Linėjus nepamiršdavo pridurti, kad ant jo antkapio turi būti užrašyta „Botanikų princas”. Bandžiusieji abejoti jo gabumais, būdavo nubausti – jų vardais K. Linėjus pavadindavo piktžoles. Šie mažyčiai botanikos princo keistumai nei kiek nesumenkina jo milžiniško indėlio į gamtos mokslo pasaulį.
Unikalaus Statuto Lietuva neišsaugojo
1529 m. sausį paskelbtas labai svarbus šaliai veikalas – Lietuvos Statutas. Mokslininkai iki šiol diskutuoja, kaip jį vadinti - Įstatymų rinkiniu, ar Konstitucija - tačiau dėl vieno sutaria visi: tai yra didingiausias Lietuvos teisėtvarkos paminklas, neturėjęs sau lygių ano meto Europoje. Prof. Irena Valikonytė iš VU Istorijos fakulteto tvirtina, jog sukūrusi šį dokumentą, Lietuva aplenkė daugelį valstybių: „Lietuva labai smarkiai išsiveržė į priekį. Istorijoje, kaip ir žmonių gyvenime dažnai būna tam tikrų paradoksų – atsitiko taip, kad tam tikras atsilikimas socialinėje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystės raidoje, sudarė galimybę priimti aukšo lygio teisyną. Šiandien mes neturime tokio lygio teisyno – turim Civilinės teisės, Baudžiamosios teisės kodeksus. Lietuvos Statutas tuo ir išsiskyrė, kad buvo ne tik teisynas, įstatymų rinkinys, bet ir visuomenės Konstitucija.”
Deja, originalo Lietuva neturi: „Pirmojo Lietuvos Statuto originalas apskirtai nėra išlikęs, tačiau istoriografijoje žinomi 9 jo nuorašai, iš kurių 7 išliko, o du sudegė Varšuvos dokumentų saugyklose 2 – ojo pasaulinio karo metais. Deja, nei vieno iš tų 7 nuorašų – nei originalo kalba (gudų), nei padarytų vertimų į lenkų ir lotynų kalbas – mes neturim Lietuvoje. Daugiausia jų yra Lenkijoje, vienas lotyniškas nuorašas saugomas Vokietijoje, ir vienas gudų kalba nuorašas saugomas Rusijoje, Peterburge.“ Lietuvos Statutas kiekvienam lietuviui buvo neginčijama vertybė: „Pavyzdžiui, net 19 amžiaus viduryje, kada buvo rengiamas garsusis 1863 m. sukilimas, kada jau kūrėsi įvairios politinės organizacijos – viename iš archyvų buvo aptiktas toks įdomus dokumentas, dar vadinamas „lietuvio konstitucija“. Ten yra įrašytas klausimas: kas yra lietuvis? Ir duotas atsakymas – kas tiki laisve ir laikosi Statuto,” - pasakoja prof. I. Valikonytė.
Vienu sakiniu
Reikšmingesni sausio antros savaitės įvykiai: 1895 m. vokietis Vilhelmas Rentgenas paskelbė apie rentgeno spindulių atradimą.
1922 m. 14-mečiui kanadiečiui pirmą kartą istorijoje diabetas buvo sėkmingai išgydytas insulinu. Prieš 5 metus, 2000 m. Kauno medicinos universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinikoje gimė kūdikis iš užšaldyto embriono – tai buvo pirmas toks atvejis Lietuvoje.
1776 m. gimė Liudvikas Rėza – Mažosios Lietuvos tautosakininkas, poetas, parengęs pirmąjį lietuvių liaudies dainų rinkinį. Jis išleido ir Kristijono Donelaičio „Metus“.
1864 m. sausio viduryje Vilniaus generalgubernatorius Michailas Muravjovas uždraudė lietuvišką spaudą. Buvo uždaryti 46 vienuolynai ir prie jų veikusios mokyklos, dešimtys bažnyčių buvo paverstos stačiatikių cerkvėmis.
1890 m. gimė čekų dramaturgas ir rašytojas Karelas Čapekas, išgarsėjęs dar ir tuo, kad vienoje savo novelių pirmasis pavartojo žodį „robotas“.
Prieš 65 metus mirė airių rašytojas Džeimsas Džoisas, kurio plunksnai priklauso garsusis sąmonės srauto metodu parašytas romanas „Ulisas“.
1943 m. sausio viduryje baigta Pentagono statyba, kuri tęsėsi 16 mėnesių ir kainavo 83 milijonus dolerių. Tai pats didžiausias pasaulyje administracinis pastatas, kurio plotas yra daugiau nei pusė milijono kvadratinių metrų.
1963 m. sausio 11 d. Los Andžele duris atvėrė pirmoji pasaulyje diskoteka.
„Laiko vinys“, penktadieniais 10.10 val. ( kart. 19.10 val.).
