Chaotiškais metais, kai teko atšaukti keletą kitų tarptautinių festivalių ir sustojo filmų gamyba bei kino teatrų veikla visame pasaulyje, 18 filmų rugsėjo 2–12 dienomis varžysis dėl pagrindinio Venecijos kino festivalio prizo – „Auksinio liūto“.

Pagrindinėje konkursinėje programoje dalyvaus juostos, kurias sukūrė režisieriai, kilę iš Meksikos, Azerbaidžano, Izraelio, Rusijos, Irano, Japonijos, Indijos ir kitų šalių, antradienį paskelbė festivalio organizatoriai.

„Kino neužliejo pandemijos cunamis, jis išlieka pavydėtinai gyvybingas“, – sakė festivalio direktorius Alberto Barbera.

Vis dėlto jis perspėjo, kad dėl tebesitęsiančių apribojimų dėl koronaviruso festivalyje nebus tam tikrų „įspūdingų pavadinimų“.

Tačiau A. Barbera pabrėžė, kad „festivalio širdis išsaugota“.

Jokių paparacių?

Keturi filmai pagrindinėje konkursinėje programoje bus itališki: 2012-aisiais Venecijoje debiutavusios režisierės Emmos Dante juosta „Le Sorelle Macaluso“, Claudio Noce filmas „Padrenostro“ apie terorizmo bangą 8-o dešimtmečio Italijoje vaiko akimis, 2013-aisiais „Auksinį liūtą“ laimėjusio Gianfranco Rosi kūrinys „Notturno“, kuris ilgiau nei dvejus metus buvo filmuojamas Sirijoje, ir Susannos Nicchiarelli režisuota juosta apie Karlo Marxo jauniausiąją dukrą „Miss Marx“.

Kol kas geriausiai žinomas filmas konkurso programoje, kuriam žadama sėkmė ir „Oskarų“ dalybose, yra JAV režisierės Chloe Zhao darbas „Nomadland“. Jame suvaidino dukart „Oskarą“ laimėjusi Frances McDormand ir Kino meno bei mokslo akademijos Geriausio aktoriaus apdovanojimui nominuotas Davidas Strathairnas.

Festivalį atidarys dėl prizų nesivaržysianti Daniele Luchetti juosta „Lacci“. Filme, kurio veiksmas vyksta Neapolyje, pasakojama apie santuoką, kuriai grėsmę kelia neištikimybė. Tai yra pirmas kartas per pastarąjį dešimtmetį, kai Venecijos kino festivalį atidarys itališkas filmas.

Venecijos kino festivalis šiais metais yra itin svarbus, atšaukus keletą kitų tokių renginių visame pasaulyje, įskaitant pagrindinį Venecijos konkurentą Kanų festivalį, tradiciškai vykstantį gegužės viduryje.

Nors Venecijoje šiemet tikriausiai nebus jau gerai pažįstamų scenų, kai būrys paparacių fotografuoja garsenybes ant raudonojo kilimo, o spiegiantys gerbėjai už užtvarų tikisi gauti savo numylėtinių autografą, festivalio rengėjai žada, kad programoje bus įvairių žanrų juostų, įskaitant autorinį kiną, siaubo, gangsterinius, dokumentinius filmus ar komedijas.

„Atsigavimo ženklas“

Festivalyje bus atstovaujama 50 šalių, o aštuonis iš 18 pagrindiniame konkurse dalyvaujančių filmų sukūrė moterys; pasak A. Barberos, šis skaičius yra „itin svarbus“.

Festivalio prezidentas Roberto Cicutto žurnalistams sakė, kad 2020-ųjų programoje „nesuprastėjo nei filmų kokybė, nei kiekybė“.

„Tai – atsigavimo ženklas... Tai lyg laboratorija, išbandymas, kaip toks svarbus renginys gali būti suorganizuotas“, – kalbėjo jis ir pridūrė, kad bus laikomasi saugumo priemonių: kino salėse tarp žiūrovų bus palikta tuščių vietų, prie įėjimų bus matuojama žmonių temperatūra, o visi bilietai pardavinėjami tik internetu.

Šiemet, be kita ko, teko atšaukti Teljuraido kino festivalį Kolorade, Niujorko kino festivalį „Tribeca“ ir Ostine Teksase vykstantį „The South by Southwest“.

Kanų kino festivalis, kuris šiemet taip pat neįvyko, suteiks kai kurioms juostoms, kurios turėjo būti parodytos gegužę tame renginyje, bet kurių premjera įvyks kituose festivaliuose, ženklą „Kanai 2020“.