Žvilgsnis iš išorės į Baltijos šalių simbolizmą
Parodoje eksponuojami 36 iškiliausių Estijos, Latvijos ir Lietuvos dailininkų kūriniai, tarp jų – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Ferdinando Ruščico, Petro Kalpoko, Antano Vivulskio, Petro Rimšos, Antano Žmuidzinavičiaus, Janio Rozentālio, Vilhelmo Purvīčio, Johanno Walterio, Pēterio Krastiņšo, Emīlijos Gruzītės, Kristjano Raudo, Konrado Mägi, Nikolai'aus Triiko, Oskaro Kalliso, Peeto Areno darbai. Tai 126 unikalūs tapybos, grafikos ir skulptūros kūriniai bei reti to laikmečio leidiniai.
Parodą kuravo žymus simbolizmo tyrinėtojas Rodolphe‘as Rapetti (Prancūzija). Pirmą kartą ji buvo eksponuota 2018 m. Orsė muziejuje Paryžiuje, minint Baltijos šalių nepriklausomybės šimtmetį. Prancūzijoje ją aplankė per 230 tūkstančių žiūrovų. Tais pačiais metais paroda buvo perkelta į KUMU muziejų Taline, o 2020 m., minint Baltijos šalių nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtmetį, ji eksponuojama Nacionalinėje dailės galerijoje Vilniuje. Vėliau ji keliaus į Latvijos nacionalinį dailės muziejų Rygoje.
Pats R. Rapetti parodos pristatyme ir spaudos konferencijoje dalyvauti negalėjo, tačiau jo žodžius perdavė menotyrininkė Algė Andriulytė, taip pat kartu su Egle Mikalajūne daug prisidėjusi kuriant parodą ir jos pristatymui kurtą katalogą.
„Man kaip menotyrininkei labiau norėtųsi akcentuoti katalogą, kuriame atsiskleidžia keli pjūviai, vienas iš jų – kuratoriaus R. Rapeti žvilgsnis tarsi iš šalies į Baltijos šalių meną. R. Rapetti tekste pirmiausia iškelia labai svarbų klausimą, kuris yra nuolat kartojamas ir estiškame, ir mūsų variante, kodėl to meto menininkai, lietuvių, latvių, estų dailininkai iki šiol liko nežinomi bendrame simbolizmo kontekste, kodėl jie liko nepastebėti specialistų“, – sako ji.
A. Andriulytė cituoja patį R. Rapeti: „Mūsiškė Vakarų meno istorija, taip pat ir prancūzų rašoma, tokia rafinuota ir labai savimi pasitikinti, paliko nepaliestas ištisas teritorijas: kaip tie senovės kartografai, kurie nepajėgdami aprašyti jiems nepažįstamų vietų apgyvendino jose drakonus ir stebuklingus gyvūnus, ir pavadino terra incognita“.
Ji perpasakoja, kad čia pat kuratorius pripažįsta, kad atidesnis žvilgsnis į Baltijos šalių menininkus priverstų meno istorikus keisti požiūrį į simbolizmo dailę ir Baltijos šalyse.
„Tiek paroda, tiek katalogas yra svarbus ir rimtas žingsnis, kad mes pamatytume Baltijos šalių simbolizmą platesniame tarptautiniame kontekste. R. Rupetti kaip vieną svarbiausią dėmenų pabrėžia būtent šių šalių tautinio romantizmo, politinio konteksto svarbą. Jam labai aktualus kitas aspektas, kad simbolizmas į šitas šalis atėjo šiek tiek vėluodamas: būtent ta vėlyvo simbolizmo prigimtis sukūrė savitus bruožus, būdingus tik šiems kraštams. Jis turi omenyje daugiau tai, kad Europoje po 1880-ųjų metų sparčiai gimstančios stilistinės inovacijos čia atėjo permąstytos, adaptuotos kiekvieno menininko atskirai, tai kuria naują unikalią prieigą prie tų pačių temų“, – pasakoja A. Andriulytė.
Vienas iš parodos kūrėjų – a. a. Osvaldas Daugelis
Didelis indėlis kuriant šią parodą buvo a. a. Osvaldo Daugelio, iškeliavusio Anapilin liepos 19 d. Jo pagerbimui parodos pristatymas buvo pradėtas tylos minute. Vėliau kalbėjusi Nacionalinio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muziejaus direktorė Daina Kamarauskienė prisipažino, kad vietoj jos pristatyme turėjo dalyvauti pats O. Daugelis, tačiau, deja, šią užduotį teko perimti jai.
„O. Daugelio indėlis į parodą buvo labai ryškus, turbūt niekas tuo neabejoja, todėl kad jis buvo vienas iš tų idėjų akumuliatorių, kurie suteikė tam tikrą kryptį pristatant lietuvišką kolekciją. Aš tik buvau liudininkė, kai buvo iš Orsė muziejaus kuratoriai atvažiavę rinkti kūrinius. Pirminė idėja buvo atvežti ir parodyti Čiurlionį. O. Daugelis sugebėjo parodyti žymiai didesnę kolekcijos dalį, ir labai didžiavosi tuo, kad į simbolizmo parodą iškeliavo Petro Kalpoko kūriniai, kad pavyko, kaip sakė, įsūdyti Žmuidzinavičių, ir netikėtai mums patiems suskambėjo Petro Rimšos „Chimera“, kurią matysite ir šitoje parodoje. Mes kažkaip Petrą Rimšą visada laikėme art deco, art niveau menininku, ir patys sau kaip simbolisto neįsivardinom, bet kai pradėjom žiūrėti šiuo kampu pasirodė, kad tikrai yra ryškių ir šių bruožų, tad tikrai atkreipkite dėmesį į fantastišką P. Rimšos skulptūrą „Chimera“, – ragino D. Kamarauskienė.
Į parodą iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus buvo atvežtas kitas kūrinių komplektas, nei buvęs Orsė muziejuje Paryžiuje. „Ten buvo išskirtinis M. K. Čiurlionio kūrinių rinkinys, keliavo „REX“, kuris buvo pagrindinis parodos akcentas, išeksponuotas ypatingu būdu, ir kuris tikrai tapo parodos vaizdiniu ir šaukiniu. Čia atvežėme tą komplektą, kuris važiavo į Taliną – 27 kūriniai iš M. K. Čiurlionio muziejaus. Nepamatysite „REX“, nebevežėme pastelių, nes tai labai jautri technika – stengiamės dažnai nevežioti, vežiojame temperos darbus. Bet rinkinys ne mažiau įdomus, manau, Čiurlionį vienokiu ar kitokiu kampu sudėliojus, mes vis tiek prie simbolizmo neišvengiamai prisiliečiame. Čiurlionio darbų tikrai pamatysite gražių“, – užtikrino D. Kamarauskienė.
Taip pat parodoje bus proga pamatyti ir išskirtinių P. Kalpoko darbų – vienas jų buvo atvežtas vos vakar, paskolintas iš privačios kolekcijos, iš šiuo metu Kaune vykstančios retrospektyvinės P. Kalpoko parodos. „Du kūriniai sugrąžinti po garsiojo P. Kalpoko darbų dingimo Pirmojo Pasaulinio karo metais – vis dar besitęsia paieškos tų darbų, o čia bus du P. Kalpoko ankstyviosios kūrybos fantastiško grožio darbai, kurie idealiai tinka prie simbolizmo temos“, – pasakojo D. Kamarauskienė.
Simbolizmas – tai tarptautinė meno srovė, skirtinguose kraštuose įgavusi savitų bruožų. Išskirtinis Baltijos šalių simbolizmo dailės aspektas yra jo sąsajos su nacionalinio romantizmo idėjomis. Baltijos dailininkai iš Vakarų Europos perėmė kūrybos laisvės sampratą ir tikėjimą meno galia išreikšti žmogaus dvasines gelmes, o atsigręždami į savo šalių istoriją bei ilgametes tradicijas, sukūrė tvirtą pagrindą tolimesniems ieškojimams. Skolindamiesi motyvus iš folkloro, legendų, mitologijos, tapydami gamtos virsmus liudijančius gimtinės peizažus, menininkai kūrė alternatyvią simbolinę realybę, kuri dažnai nešdavo ir politinį krūvį.
Rengiant šią parodą, bendradarbiavo penki muziejai – Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Latvijos nacionalinis dailės muziejus, Estijos dailės muziejus, Orsė ir Oranžeri muziejus – bei Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Prancūzijos kultūros ministerijos.
Paroda Nacionalinėje dailės galerijoje veiks iki 2020 m. spalio 11 d.
