Lietuvos nacionaliniame dramos teatre - „Mažojo princo“ premjera

Sausio 22 dieną Lietuvos nacionaliniame dramos teatras kviečią į spektaklio „Mažasis princas“ premjerą. Šis pavadinimas jau daugiau nei šešis dešimtmečius asocijuojasi su garsaus prancūzų rašytojo Antoine‘o de Saint Exupéry vardu. Nedidelė, puikiai paties autoriaus iliustruota knygelė sulaukė daugybės leidimų ne tik visame pasaulyje, bet ir Lietuvoje,- sakoma LNDT pranešime spaudai.

Pirmą kartą lietuviškai prabilęs 1959-aisiais, „Mažasis princas“ patraukė ir kinematografininkų dėmesį – 1966-aisiais filmą tuo pačiu pavadinimu sukūrė režisierius Arūnas Žebriūnas. Naujausią „Mažojo princo“ interpretaciją sumanė Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorius ir režisierius Saulius Mykolaitis. Inscenizaciją parengė poetas Rimvydas Stankevičius, spektakliui sukūręs ir nuotaikingus dainų tekstus, pagal kuriuos muziką parašė kompozitorius Marius Salynas. Scenografiją spektakliui sukūrė Marijus Jacovskis, kostiumų dailininkė – Aleksandra Jacovskytė, choreografė – Vesta Grabštaitė, videorežisierius – Rokas Tarabilda. „Mažajame prince“ vaidina Remigijus Bučius, Algirdas Dainavičius, Algirdas Gradauskas, Marius Jampolskis, Inga Jankauskaitė, Mindaugas Jusčius, Giedrius Savickas, Jūratė Vilūnaitė, Judita Zareckaitė. „Mažojo princo“ autorius grafas Antoine‘as Marie Roger de Saint-Exupéry gimė Lione, kilmingoje provincialų šeimoje. Jo tėvas, draudimo agentas, mirė, kai berniukui tebuvo vos treji. Susikirtęs per baigiamuosius mokyklos egzaminus, būsimasis rašytojas įstojo į Dailės mokyklą studijuoti architektūros, tačiau1921 metais pradėjo karinę tarnybą ir buvo išsiųstas į Strasbūro pilotų mokyklą. Sužadėtinės tėvams pasipriešinus, jis nusprendė atsisakyti piloto darbo, įsikūrė Paryžiuje ir pradėjo dirbti kontoroje. Sužadėtuvėms nutrūkus, keletą metų nesėkmingai mėgino susirasti mėgstamą darbą, o 1926 m. Antoine‘as de Saint-Exupéry vėl pradėjo skraidyti. Jis tapo vienu pirmųjų tarptautinio pašto pilotų, nors tuo metu lėktuve tebuvo keletas navigacinių prietaisų, ir daugiausia buvo skraidoma remiantis nuojauta. Vėliau jis mėgo sakyti, jog pilotai, sėdintys prie gerokai pažangesnių lėktuvų šturvalų, jam primena ne pilotus, o buhalterius.

Pirmasis Antoine‘o de Saint-Exupéry apsakymas – „Aviatorius“ – buvo išspausdintas žurnale „Le Navire d'argent“. 1928-aisiais buvo išleista jo pirmoji knyga „Pietų paštas“. 1929-aisiais Saint-Exupéry persikėlė į Pietų Ameriką, kur buvo paskirtas „Aeroposta Argentina“ bendrovės direktoriumi.

1931-aisiais Saint-Exupéry vedė Consuelą Suncin Sandoval Zeceña – menininkę ir rašytoją iš Salvadoro, kuriai tai buvo trečioji santuoka. Jų vedybinis gyvenimas buvo audringas – Saint-Exupéry daug keliavo ir buvo linkęs į meilės nuotykius.

Iki Antrojo pasaulinio karo pradžios Saint-Exupéry rašė ir skraidė. Karo metu jis skraidė su Prancūzijos eskadronu, 1942 m. kuriam laikui buvo įsikūręs Šiaurės Amerikoje, kur gyveno Niujorke ir Kvebeke. Grįžęs į Europą, rašytojas prisijungė prie sąjungininkų prieš Vokietiją eskadrono. Sulaukęs 44 metų, jis nusprendė liautis skraidyti, tačiau ėmėsi paskutinės užduoties – surinkti duomenis apie Vokietijos kariuomenės judėjimą Rono upės slėnyje. Skrydžiui jis pakilo 1944 m. liepos 31-osios naktį; daugiau jo niekas neberegėjo. Viena moteris pranešė mačiusi, kaip netoliese rugpjūčio 1 d. nukrito lėktuvas. Po keleto dienų buvo rastas kūnas su prancūzų uniforma – netrukus jis buvo palaidotas Carqueiranne miestelio kapinėse.

1998-aisias į pietus nuo Marselio, rytinėje Riou salos pakrantėje vienas žvejys pranešė radęs sidabrinę Saint-Exupéry's grandinėlę. Iš pradžių manyta, jog tai klastotė, tačiau vėliau šio radinio tapatybė patvirtinta: joje buvo išgraviruoti rašytojo žmonos ir leidėjų – „Reynal & Hitchcock“ – vardai.

2004 m. balandžio 7 d. Prancūzijos povandeninės archeologijos skyrius patvirtino, jog lėktuvas, rastas Marselio pakrantėje 2000-aisiais ir iškeltas 2003-ųjų spalį, priklausė Saint-Exupéry. Tačiau lėktuvo sudužimo priežastys tebėra neaiškios. Šiandien jau nebemanoma, jog Saint-Exupéry lėktuvą pašovė vokiečių pilotas, kuris po kiek laiko tvirtino tą padaręs, nes 1944 m. liepos 31 d. Vokietijos oro mūšių registre nėra įrašyta jokių kovinių veiksmų, be to, surastame lėktuve nėra šūvių žymių, todėl linkstama manyti, kad lėktuvas nukrito dėl techninio gedimo.

Beveik visi Saint-Exupéry kūriniai glaudžiai susiję su jo kaip piloto patirtimi – tą galima pasakyti netgi apie 1943 m. išleistą „Mažąjį princą“, pačią garsiausią jo knygą, poetiškai iliustruotą pasaką, kurioje rašytojas įsivaizduoja esąs dykumoje, kur sutinka Mažąjį princą, berniuką iš nykštukinio asteroido. Šioje filosofinėje pasakoje pašiepiama to meto visuomenė ir suaugusiųjų pasaulio sustabarėjimas. Įdomu, kad „Mažajame prince“ yra tam tikrų nuorodų į ankstesniuosius rašytojo kūrinius, o rožės įvaizdis sukurtas pagal rašytojo žmonos Consuelos paveikslą.

Metams ar dviems praėjus po Saint-Exupéry dingimo jo žmona Cosuela parašė „Pasaką apie rožę“, kurioje aiškiai juntama širdgėla dėl vyro netekties. Rankraštį, paslėptą skrynioje, 1979-aisiais, praėjus dviem dešimtmečiams po moters mirties, rado José Martinez-Fructuoso, rašytojos padėjėjas ir paveldėtojas. Alanas Vircondelet, Antoine‘o de Saint-Exupéry biografas, rankraštį suredagavo, pataisęs prancūzų kalbą ir suskirstęs į skyrius. Pasaka buvo išleista 2000-aisias, minint Antoine‘o de Saint-Exupéry gimimo šimtmetį.