Jau liepos 23 dieną numatomas Tauragės muzikos festivalio atidarymas. Kuo šiųmetis festivalis bus išskirtinis? Ką naujo žiūrovai išvys?
Liudas Mikalauskas. Pirmiausiai, šiemet festivalis švęs savo pirmąjį apvalų jubiliejų! Negaliu patikėti, kad prabėgo jau dešimt metų nuo mūsų su Sigita juokais pirmagimiu vadinamo festivalio įkūrimo. Tai buvo mūsų pirmas bendras projektas, pradžia nebuvo lengva, tačiau labai džiugu matyti, kaip kasmet festivalis keičiasi, jo programa bręsta, žiūrovų daugėja. Šiemet subrendome tiek, jog beveik kiekviename renginyje bus po orkestrą, net keturiuose iš šešių koncertų skambės žinomiausi Lietuvos instrumentiniai kolektyvai. Visos programos šiemet išskirtinės, drąsiai galiu pasakyti, to Tauragė dar neturėjo!
Labai didžiuojamės, jog pavyko pagauti Lietuvoje įžymųjį mūsų kraštietį Vaidą Vyšniauską, užsienyje labiau žinomą Kristian Benedikt vardu. Šis solistas yra bene daugiausiai pasiekęs šių dienų Lietuvos tenoras, dainuojantis Londono Covent Garden bei New York Metropolitan operos teatrų scenose, jau nekalbant apie kitų šalių žymiausius operos teatrus. Šis solistas daugiau nei 100 kartų dainavo Otelo partiją, kuri jau tapo jo vizitine kortele pasaulyje.
Taip pat atskirai būtina paminėti festivalio uždarymo koncertą, kuris išpildys mūsų su Sigute slaptą svajonę, kad viso koncerto metu šiurpas eitų kūnu nuo muzikos didybės! Sudėjome efektingiausias kompozitorių oratorijų dalis į vieną koncertą, todėl nekantriai laukiu, kas iš to išeis, kai vėl ant scenos sugužės šimtas atlikėjų ir parodys visą muzikos didybę (šypsosi).
Sigita Mikalauskienė. Dar festivalio žiūrovai išvys baletą su Nerijumi Juška priešaky, svečiuosis legendinis maestro Juozas Domarkas su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru. Tęsiame ir Naktinio Bangos pikniko tradiciją – juk tradicijų būtina laikytis! Pakvietėme šauniąją Jurgą Šeduikytę su grupe, koncerte ji atliks senąsias legendines dainas bei džiugins naujais kūriniais iš visai neseniai išleisto albumo „Jurga“. Išties, kiekvienas koncertas bus išskirtinis savo žavesiu ir tik jam būdinga emocija. Ši programa – vasaros desertas sielai, pasiilgusiai darnos, pusiausvyros ir džiaugsmo.
Ar sunku buvo planuoti festivalį? Juk daug nestabilumo buvo metų pradžioje.
Sigita Mikalauskienė. Išties, iššūkių buvo, ir ne vienas. Dar prieš porą mėnesių ruošėmės ir nežinojome, ar mūsų pastangos nenueis veltui. Rizikavome, ir ne veltui. Sulaukėme daug užklausų, ar festivalis vyks, žmonės čia atvyksta ne tik iš Tauragės, bet ir iš Šiaulių, Jurbarko, Kauno ar net Vilniaus. Negalime nuvilti mylimų klausytojų, todėl dėjome visas pastangas, perplanavome programą, nuolat sekėme Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijas ir Kultūros ministerijos parengtus renginių žiūrovų skaičiaus didinimo planus. Žodžiu, nenuleidome rankų nei sekundei.
Liudas Mikalauskas. Tiesa, atsisakėme užsieniečių, tačiau tik tai padarius prieš akis iškilo visi Lietuvos lobiai, kurie šiuo metu laiką leidžia mūsų šalyje be teisės išvykti į užsienį. Negalėjome nepasinaudoti tokia išskirtine proga. Kad ir solistas Kristian Benedikt, paprastai jis tik kartais į Lietuvą sugrįžta tarp gastrolių, o dabar ne tik pagavau jį čia, bet ir koncertą susiderinome (juokiasi).
Kas jums yra Tauragė? Ar dažnai grįžtate čia?
Liudas Mikalauskas. Tauragė visada bus mano gimtasis kraštas, pirmieji namai. Sugrįžtame čia tikrai dažnai, ir ne tik vasarą, kai vyksta festivalio renginiai, nes anūkai labai pasiilgsta senelių, sesuo su šeima atvyksta ir dūksta pilni namai vaikų. Man šis miestas – idilė, kai šiek tiek mažiau skubi, daugiau klausaisi ir daugiau pamatai aplink, nes nori nenori stabteli grįžęs pas tėvus.
Sigita Mikalauskienė. Vis pajuokaujame su Liudu. Kas jei ne Kazlų Rūda, kurioje dabar gyvename? Greičiausiai tai būtų Tauragė. Nes čia gyventi būtų gera...
X-ojo tarptautinio Tauragės muzikos festivalio atidarymas – liepos 23 d. 18 val Tauragės pilies kiemelyje.
