Muzikos pasaulyje pastaraisiais metais pastebimas įdomus reiškinys – žanrai vis dažniau persipina tarpusavyje, nebelieka aiškaus apibrėžimo, kas yra kas. Toks procesas, pasak pašnekovų, yra labai natūralus.

M. Krukausko nuomone, pokyčiai vykdavo visada, tiesiog ne taip greitai: „Tas akceleracijos procesas, skatinamas technologijų, globalizacijos ir kitų panašių veiksnių, veikia ir meno bei muzikos pasaulį. Ir anksčiau žanrai transformavosi, darė įtaką vieni kitiems, keliavo iš šalies į šalį – dabar vyksta tas pats, tik greičiau.“

Atlikėja Raminta Naujanytė pažymi, kad pokyčio varikliai yra patys žmonės: „Keičiasi žmogus, visuomenė, mūsų ideologijos bei vertybės, o kartu su jomis ir muzikos formos. Atsiranda tam tikras dėsningumas – kas svarbiau: ar žmogus kaip individas, ar bendruomenė? Visa tai atsispindi muzikoje, ypač populiariojoje“.

Raminta Naujanytė-Bjelle
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Kaip keisis muzika – galima tik spėti

Kad muzika keičiasi ir tikrai dar keisis kartu su naujausiomis technologijomis, vienareikšmiškai sutiko abu menininkai, tačiau kaip tiksliai tai įvyks – prognozuoja itin atsargiai.

„Prognozavimas bet kurioje verslo srityje šiais laikais yra be galo slidus dalykas – tas pats ir su muzika. Prognozuoti yra labai sunku, kadangi pasaulis keičiasi labai greitai ir mes niekada negalime žinoti, kas bus už mėnesio, kaip kad nutiko su visa viruso situacija. Visi turime prisitaikyti, bet faktas, kad bet kuris menas, o ypač muzika, kaip tam tikra esencija, atskleidžia to meto vertybes bei aktualijas ir reaguoja į jas tiek savo forma, tiek turiniu. Todėl aišku, kad numatyti, kas bus rytoj, už savaitės ar mėnesio – neįmanoma, galima tik spėlioti“, – teigia M. Krukauskas.

Mantautas Krukauskas
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Kompozitorė bei atlikėja Bjelle pastebi, kad jau dabar muzikos kūrimo procesas yra visai kitoks negu prieš dešimtmetį. Anot jos, turint minimalias santaupas ir kažkiek erdvės namuose – kiekvienas gali tapti muzikos kūrėju.

„Atsiradus namų studijos kultūrai, žmonėms nebereikia susiburti į dideles kompanijas. Dabar yra tokių programų, kurios gali padėti žmonėms, esantiems skirtingose pasaulio šalyse, įrašyti bendrą kūrinį: gitaristas Amerikoje, būgnininkas Japonijoje, jei yra geras internetas, specialūs priedai – visi tą pačią dainą gali groti vienu metu. Tad galime pastebėti, kokie dideli yra pokyčiai. Man atrodo, kad bet kuriam žanrui yra paskata tobulėti, nes visos technologijos leidžia tai daryti – nebereikia nuomotis rūsių, reikia investuoti į technologijas“, – sako dainininkė.

Nauja – tai pamiršta sena

Nors jau dabar galima stebėti, kap evoliucionuoja muzika, jos žanrai ir priemonės jai kurti, vis dėlto laidos pašnekovai pripažįsta, jog visų naujovių pamatas yra istorija.

„Esmė nuo seniausių laikų nesikeičia, keičiasi technikos ir technologijos, kaip mes tą pačią esmę ar tas pačias idėjas įgyvendinsime. Imamas jau ir taip egzistuojantis dalykas ar procesas, bet jis įgyvendinamas naujomis priemonėmis. Tos naujos priemonės kažką prideda, kartais seną idėją pasuka nauju kampu“, – dalinasi mintimis M. Krukauskas.

R. Naujanytė antrina: „Kažkada fortepijonas buvo naujovė, nes prieš jį turėjome tik klavesiną. Mes šiandien irgi kalbame apie naujus prietaisus, kurie suteikia mums daug galimybių, leidžia išrasti daugybę dalykų muzikoje – su naujovėmis keičiasi muzikos raiška, estetika.“

Raminta Naujanytė-Bjelle, Mantautas Krukauskas ir Kornelija Jasiūnaitė
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Nemirtingos muzikos gimimas

Yra dainos, kurias išgirstame ir po savaitės pamirštame, tačiau yra tokios, kurių klausomės metų metus. Kartais užtenka kelių akordų, kad suvoktume, jog tai yra TA daina, kurią girdėsime ir klausysimės dar ilgai, o gal net jos klausys dar ir mūsų vaikai bei anūkai. Nemirtingą muziką kuria laikas, tačiau ne visada kūrinio reikšmė gali būti suvokiama iš karto.

„Kartais mes tik iš laiko perspektyvos galime pamatyti, kas yra universalu, o kas – trumpalaikiška. Pavyzdys – Liudvikas van Bethovenas – jo laikais buvo komerciškai sėkmingesnių kompozitorių, gal net šimtai tokių, tačiau šiais laikais jau niekas jų nebeatmena, bet Liudviką van Bethoveną žino. Taip gali būti todėl, kad yra kažkas, kas daro muziką ilgaamžiškesnę“, – komentuoja p. Mantautas.

Naujosios technologijos bei muzikos programėlės pakeitė ir suformavo naujus muzikos klausymosi įpročius. Muzika tapo masėms skirtu produktu, todėl atskirti, kas bus ilgaamžiška, o kas ne, yra dar sunkiau.

Itin sėkminga „Spotify“ muzikos programėlė yra visos masinės muzikos gamybos dalis, sako Raminta Naujanytė.

„Mums atrodo, kad viskas gerai ir natūralu: aš renkuosi, aš imu, bet iš tikrųjų jau daug kas yra nuspręsta iš anksto. Reikia nebijoti tai pastebėti. Galime džiaugtis, kad esame Lietuvoje, kur jau daug standartinių dalykų nebeveikia ir rinka yra kitokia“, – priduria dainų kūrėja.

Raminta Naujanytė-Bjelle
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

M. Krukauskas taip pat pastebi, kad šiais laikais labai dažnai susiformuoja ilgaamžiškumo iliuzija, nes daugelis radijo stočių transliuoja vieną ir tą pačią dainą labai dažnai, o žmogus, išgirdęs tą patį kūrinį 7–8 kartus, net jei jam nepatinka, įsimena. Todėl, kas iš tikrųjų verta dėmesio, vėlgi, galima pasakyti tik po kurio laiko.

„Jeigu ta gauta informacija neuronuose išsilaiko ilgesnį laiką, tai reiškia, jog tai yra ne tik kažkoks marketingo „triukas“, bet kažkas daugiau – kažkas, ką paliksime ateinančioms kartoms ir tai veiks mus emociškai arba intelektualiai ne tik dabar, bet ir po 100 metų. Ateities žmonės klausysis tos muzikos, kaip mes dabar klausomės XX a. pradžios šedevrų – džiazo, Maurice Ravel, Claude Debussy“, – sako pašnekovas.

Menas visada yra žaidimas su dirbtiniu ir natūraliu intelektu

Jau kurį laiką įvairių profesijų atstovai kalba apie tai, kad dirbtinis intelektas ne tik gali, bet ir jau keičia žmones darbuose. Gal ir menininkams reikėtų suklusti?

Abu pašnekovai sutinka, kad dirbtinis intelektas tikrai suteikia labai daug galimybių, bet ar galės pakeisti žmogų – abejoja.

„Dirbtinis intelektas gali būti labai geras įrankis. Sprendimų priėmimas yra viena iš sudėtingiausių mūsų smegenų funkcijų ir ji dažniausiai remiasi visomis patirtimis, kurias žmogus gavo iki tol. Tai, kas egzistuoja dirbtinio intelekto dėka šiais laikais – įspūdinga: tembras, balso dizainas. Galingiausias rezultatas yra tada, kai žmogus bendradarbiauja su dirbtiniu intelektu“, – mintimis dalinasi M. Krukauskas.

Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Technologijų pažangą pažymi ir R. Naujanytė-Bjelle: „Dabar labai daug kur naudojamas dirbtinis intelektas. Seniau mums reikėjo viską rašyti natomis, dabar užtenka sugroti – ir tai pasiverčia natomis paspaudus porą mygtukų. Tai irgi evoliucijos dalis.“

Apie besikeičiantį muzikos pasaulį, jo evoliuciją ir ateities prognozes daugiau galėsite išgirsti viename iš keturių konferencijos „Login“ renginių jau rugsėjo 24–25 d.