Noah Gordon „Gydytojas iš Saragosos“ patiks ieškantiems gerų, nebanalių knygų, turtingo pasakojimo, istorijos mėgėjams, medikams.
1492 m. Ispaniją apėmusi inkvizicija. Po kelis amžius trukusių susirėmimų, kuriuos skatino bažnyčia, žydai stumiami iš šalies, nors nuo romėnų laikų jie buvo svarbi Ispanijos gyvenimo dalis. Daugelis tų, kurie norėtų pasilikti, yra niekinami bažnyčios ir valdančiųjų ir tampa katalikais. Tačiau tie, kurie nori išlaikyti savo religiją ir išvykti, laiko turi nedaug ir dalis jų žūsta net nespėję palikti Ispanijos.
Jona Toledanas, 15-metis žinomo sidabrakalio sūnus, matė savo tėvo ir brolio mirtį. Dėl susiklosčiusių aplinkybių priverstas likti Ispanijoje, jis pasiryžta išlikti žydu, taip pagerbdamas savo šeimos atminimą. Jona pradeda savo sunkią pabėgėlio kelionę per Ispanijos platybes...
Beje, L. Buividavičiūtė perduoda knygos autoriaus perspėjimą patiems nemėginti knygoje aprašomų gydymosi būdų ir nepamiršti, kad tada, kai jie buvo praktikuojami, visgi buvo Viduramžiai.
Tatianos de Rosnay knyga „Saros raktas“ sulaukė itin daug dėmesio pasaulyje, pagal ją taip pat yra pastatytas filmas.
Paryžius, 1942-ųjų liepa. Mieste sujudimas: gaudomi žydai, vyrai slepiasi rūsiuose, kad nebūtų išvežti į darbo stovyklas. Vieną naktį prancūzų policija įsiveržia į drąsios ir smalsios mergaitės Saros namus ir įsako juos palikti. Išsigandusi mergaitė uždaro broliuką spintoje, tikėdama, kad taip jį išgelbės. Į Žiemos velodromą suvežtos žydų šeimos vėliau amžiams atskiriamos – vieni keliauja į Aušvicą, kiti – į stovyklą prie Orleano. Sarą persekioja vienintelė mintis – pabėgti ir kuo greičiau grįžti namo pas broliuką.
Paryžius, 2002-ųjų gegužė. Prancūzijoje gyvenanti amerikiečių žurnalistė Džulija Džarmond gauna užduotį parašyti straipsnį apie Žiemos velodromo žydų gaudynes. Besigilindama į šį kraupų įvykį sužino, kad jos vyro giminė yra glaudžiai susijusi su Saros šeima ir jos likimu. Sukrėsta žiaurios paslapties Džulija nebegali sustoti šios nežmoniškos istorijos pusiaukelėje.
L. Buividavičiūtė taip pat siūlo atkreipti dėmesį į lietuvių autorės Ginos Viliūnės knygas. Vieną jų, „Magdalė, smuklės merga“, leidykla perleido iš naujo – pirmą kartą skaitytojams ji buvo pristatyta prieš kelerius metus.
1530 m. pavasarį Vilniuje siaučia „juodoji mirtis“ – maras. Vieni gyventojai bėga, kiti bando pasipelnyti iš nelaimės. Užupio smuklės kekšę Magdalę likimas nuveda į teisėjo Vaitiekaus Skirtauto rūmus, tačiau ji nė neįtaria, kokios intrigos rezgamos šių puošnių namų užkaboriuose...
Kita G. Viliūnės knyga, „Imperatoriaus meilužė“, pasakoja Sofijos Tyzenhauzaitės istoriją.
Jiedu susitiko 1812-ųjų pavasarį, Rusijos karo su Prancūzija išvakarėse. Ji – devyniolikmetė Sofija Tyzenhauzaitė, geidžiamiausia Vilniaus nuotaka, turtingo Rokiškio grafo Ignacijaus Tyzenhauzo dukra. Jis – Rusijos imperatorius Aleksandras I, trisdešimt penkerių žaviausias Europos monarchas, gražus ir elegantiškas, liūdna šypsena pavergiantis moterų širdis. Netikėtai įsižiebusi Sofijos Tyzenhauzaitės meilė Aleksandrui I atlaikė karo ir laiko išbandymus. Numojusi ranka į apkalbas ir dvaro intrigas, Sofija pakluso širdies, o ne proto balsui, pasirinko meilę vyrui, kuris niekada nebus jos.
Romaną „Imperatoriaus meilužė‘“ Gina Viliūnė parašė ištyrinėjusi gausius istorinius šaltinius, užrašytus liudijimus, o labiausiai nuklysti nuo tiesos bus neleidusi pagrindinės romano herojės Sofijos Tyzenhauzaitės (1790-1878) atsiminimų knyga „Reminiscencijos“.
