Ketvirtadienį Vilniaus rotušėje buvo įteikti sertifikatai dešimčiai nematerialaus kultūros paveldo vertybių saugotojų.
Iškilmių dalyvius su gyvųjų Lietuvos tradicijų švente sveikinęs kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas priminė, kad iš lotynų kalbos kilęs žodis „tradicija“ reiškia, visų pirma, perdavimą.
„Tradicija yra gyva tada, kai ji perduodama iš rankų į rankas. Tradicija nėra nuosavybė, daiktas, kurį pats turiu. Tradicija yra tai, ką esu iš kažko gavęs, kuo džiaugiuosi kaip dovana ir turiu perduoti kitam, kad ji gyvuotų. Jeigu nėra kam perduoti, tradicija nutrūksta. Manau, kad Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas kaip tik yra mums priminimas ir susitarimas dėl to, ką turime perduoti ateities kartoms, mūsų gyvybės, bendruomenės jungtis“, – pabrėžė kultūros ministras. Jis įteikė sertifikatus trijų vertybių – Velykų būgno mušimo tradicijos Aukštaitijoje, Žemaičių Kalvarijos kalnų giedojimo tradicijos ir Rasos šventės Kernavėje – saugotojams.
Šiame sąvade jau yra 32 vertybės, priskaičiuojant ir tris, esančias UNESCO Reprezentatyviajame nematerialaus kultūros paveldo sąraše, – kryždirbystę ir kryžių simboliką Lietuvoje, lietuvių polifonines dainas – sutartines, Dainų ir šokių švenčių tradiciją Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje.
2004 m. Lietuva ratifikavo UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvenciją. Ja vadovaujantis kuriamas visuomenei ir bendruomenėms atviras, reikšmingas nacionalinis Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas.
Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvencija įpareigoja valstybes nares skatinti bendruomenes saugoti nematerialų kultūros paveldą ir perduoti jį ateities kartoms. Kaip vienas veiksmingiausių būdų telkiant bendruomenes ir visuomenę šiam tikslui yra nematerialaus kultūros paveldo sąvadų kūrimas. Panašius registrus kuria daugelis Europos ir pasaulio šalių, vertinančių savo kultūrinę tapatybę, tradicijas, aplinką.
