Tikisi, kad lankytojai „pagyvens“ parodoje
Kalbėdama apie parodos idėją, S. Boddeke pristatymą moderavusiam Ryčiui Zemkauskui teigė, kad jos pavadinimas kalba pats už save. Ji tikisi, kad žmonės, atėję į parodą „Kodėl taip sunku mylėti?“, patys sau užduos šį klausimą, galbūt jis jiems bus šiek tiek skaudus, bet tada jie mėgins ieškoti atsakymų.
Menininkai prisipažino norintys, kad lankytojai ne tiesiog prabėgtų parodą, o šiek tiek joje „pagyventų“, pajaustų, ką jiems norima papasakoti ir apie ką kviečiama susimąstyti. Nors daugelis darbų, tapusių instaliacijos dalimi, lietuviams gali būti jau puikiai pažįstami, tačiau S. Boddele ir P. Greenaway iš jų sudėliojo savo istoriją (parodoje panaudoti Stasio Eidrigevičiaus, Žygimanto Augustino, Algimanto Aleksandravičiaus, Monikos Furmanos, Ugniaus Gelgudos, Violetos Bubelytės, Vilmanto Marcinkevičiaus, Algirdo ir Remigijaus Gataveckų, Andriaus Zakarausko, Lauros Guokės, Raimondo Gailiūno, Vito Luckaus, Audriaus Naujokaičio, Raimundo Sližio, Leonido Alekseiko, Eglės Vertelkaitės, Kristinos Ališauskaitės, Viginto Stankaus, Svajonės ir Pauliaus Tanikų, Šarūno Saukos, Patricijos Jurkšaitytės kūriniai).
Suviliojo Libeskindo pastatu
Parodos organizatoriai teigia, kad ši paroda-instaliacija yra lyg kino filmas: joje susijungia meno kūriniai, video instaliacijos, garso, šviesų ir netgi – lietaus efektai. Parodos kuratoriai teigia norėję pažadinti lankytojų jutimus, jautrumą ir užduoti klausimą susimąstyti – kodėl taip sunku mylėti?
„MO muziejus, sakydamas, kad visas menas yra apie mus, parodomis siekia kelti svarbius klausimus. Parodos kuratoriai vienu ar kitu kampu nagrinėja tapatybės temą. Šioje parodoje ji iškyla per santykį su kitu bei skirtingas ir galbūt konfliktuojančias vidines tapatybes. Eksponuojami 89 lietuvių menininkų kūriniai taip pat čia tarsi įgauna ir dar vieną, naują tapatybę“, – teigia Milda Ivanauskienė, MO muziejaus direktorė.
Ji prisiminė, kad iš pradžių parodos atidarymas buvo planuotas dar kovą, tačiau tuomet, paskelbus karantiną, planus teko keisti – menininkams teko iš naujo atvykti birželį. M. Ivanauskienė atskleidė, kad vienu iš koziriu, kodėl jie sutiko surengti parodą Vilniuje, buvo faktas, kad jie yra įsikūrę Danielio Libeskindo kurtame pastate – jie jau buvo kūrę parodą šio architekto kurtame Žydų muziejuje Berlyne ir žavėjosi jo kūryba. Tad ir atvykę į Lietuvą jie pirmiausia įvertino, kad nors pastatas kelia iššūkių, bet yra jiems įdomus, o vėliau dvi dienas praleido muziejaus saugykloje peržiūrėdami jame sukauptus kūrinius.
S. Boddeke: ateities kartoms paliekame sumaištį
Menininkų šeimai šis projektas – itin asmeniškas. Parodos atspirties taškas – poema, kuria pagrįstas parodos pasakojimas, buvo sukurta bandant dukrai Pip papasakoti apie pasaulyje vykstančius neramumus, konfliktus, žmonių nesutarimų priežastis alegorine forma. Beje, jų dukrą Pip taip pat galima pamatyti tiek parodoje rodomuose video kūriniuose, tiek parodą pristatančiose reklaminėse afišose.
Šioje menininkų sukurtoje istorijoje išgalvota personažė Susa Bubble, iš pradžių buvusi viena, vieną rytą atsikelia sudvigubėjusi. Veikėjos dvigubinasi, kol procesą sutrikdo 33-oji Susa Bubble, pasirodydama viena, be antrininkės. Ji sukelia įtarimų kitoms Susoms ir įneša sumaišties į jų nedidelę visuomenę. Šis pasakojimas apie 33 Susa Bubble personažes veda lankytoją per visą parodą.
Pasakojimas apie Susą Bubble – pasakojimas apie bandymą rasti pusiausvyrą. Kuratoriams kelia nerimą daugelis šiuolaikinio pasaulio problemų.
Pats parodos pavadinimas „Kodėl taip sunku mylėti?“ kelia klausimą apie santykį su kitu – kodėl mums sunku suprasti, priimti, nesmerkti kitoniškumo. Tuo pačiu tai ir klausimas apie santykį su savimi – kaip priimti save, kaip rasti pusiausvyrą tarp kartais konfliktuojančių vidinių tapatybių.
S. Boddeke sakė, kad kurdama parodą fokusavosi į jaunąją kartą, kuriai priklauso jos dukra, ir tai, kokia sumaištis pasaulyje jiems yra paliekama. Ji prisipažino nerimaujanti matydama, kas vyksta, stebėdama, kaip veikia socialinės medijos, kur nėra jokių filtrų, ir sakė, kad jų dukra taip pat jautėsi visai prarandanti viltį – tada menininkai ir nusprendė, kad nebus kito tinkamesnio laiko imtis šio pasakojimo.
MO muziejuje – baseinas ir netgi lietus
Paroda „Kodėl taip sunku mylėti?“ – labai kinematografiška. Todėl parodoje itin svarbūs yra garso bei šviesų efektai. O lankytojai kviečiami patirti parodą patys – laisvai ir drąsiai judėti erdvėje be konkretaus eiliškumo.
Kūrėjai įtraukia į gyvą pasakojimą, žadina jutimus vaizdu, garsu, panardina į vientisą išgyvenimą. Parodoje yra įrengtas baseinas, lankytojai taip pat išvys ir lietų. Vanduo, dažnai atsikartojantis S. Boddeke ir P. Greenaway‘aus kūryboje, šįsyk reiškia kenčiančių dėl neteisybės žmonių ašaras.
Lietuvių menininkų darbai plėtoja kuratorių temą
Užsienio kuratorių instaliacijas ir pasakojimo temą pratęsia lietuvių menininkų darbai. Iš viso eksponuojama 22 lietuvių menininkų 89 kūriniai iš MO muziejaus ir kitų kolekcijų.
Kūrinių atrankoje, kaip teigia organizatoriai, buvo svarbus figūratyvumas, žmogaus būsenos, žvilgsnis, fiziškumas. Taip pat buvo įtraukti ir tie darbai, kurių nagrinėjama tematika susišaukė su parodos pasakojimu.
„Pagalvojusi, ar ši paroda galėtų būti atkurta kur nors kitur, ją įsivaizduoju tik su jūsų eksponatais. Kitaip būtų neįmanoma. Tikrai matau sąsajas tarp poemos apie Susą Bubble, mūsų sukurtų instaliacijų ir jūsų eksponatų“, – priduria S. Boddeke.
Savaitgalį – parodos atidarymo renginiai
Savaitgalį MO tradiciškai kviečia į parodos atidarymo MOratoną. Renginių programa planuojama birželio 20-21 dienomis. Lankytojų laukia susitikimai su parodos menininkais Algimantu Aleksandravičiumi, Monika Furmana. Į klausimą „kodėl taip sunku mylėti?“ bandys atsakyti psichiatras, psichoterapeutas Eugenijus Laurinaitis ir rašytojas, aktorius, slam poezijos kūrėjas Marius Povilas Elijas Martynenko. Šeštadienio vakarą vyks performansas „Self-fles“, MO lankytojai taip pat galės išgirsti Beno Aleksandravičiaus (ba.) muzikinį grojaraštį. Sekmadienis skirtas šeimoms ir vaikams.
Visa MOratono programa čia. Įsigijus tos dienos muziejaus bilietą, galima dalyvauti visuose MOratono programos renginiuose. Dalyvių skaičius renginiuose yra ribotas, todėl pirmenybė bus teikiama pirmiesiems atėjusiems.
Bilietus įsigyti galima internetu bilietai.mo.lt ir MO muziejaus kasoje. MO muziejaus bendruomenės nariai – MOdernistai – turės galimybę aplankyti naująją MO muziejaus parodą pirmieji, o parodos atidarymo savaitgalio renginiai MOdernistams – nemokami.
Norint patirti parodą – specialus gidas
MO muziejus kviečia visus parodą patirti patiems, tai labai individualus santykis su vaizdu ir parodos instaliacijomis. O norintiems sužinoti daugiau apie parodoje eksponuojamus menininkus ir jų kūrinius MO muziejus paruošė specialų e. gidą. Norint juo pasinaudoti, visi kviečiami atvykti su telefonais ir asmeninėmis ausinėmis.
Apie užsienio menininkus
Saskia Boddeke – olandė multimedijų menininkė ir režisierė, daugelio operų pastatymų Nyderlandų nacionalinėje operoje bendraautorė. Naudodamasi technologijomis ji kuria įtraukias patirtis: supa lankytojus projekcijomis, garsais, šviesa, kvapais ir meno objektais. Yra sukūrusi dokumentinį filmą „Greenaway Alphabet“ apie Greenaway‘ų ir jų dukterį Pip.
Nyderlandų nacionalinėje operoje ji dirba nuo 1984 m. ir kaip režisieriaus asistentė yra sukūrusi 48 operas. Su P. Greenaway susipažino ėmusi kartu dirbti prie filmo ir teatro performanso Rosa, a Horse Drama (Roza – drama su arkliu) pastatymo. Daugiau apie kitus S. Boddeke projektus čia.
Peter Greenaway – vienas garsiausių ir originaliausių britų režisierių, 2014 m. apdovanotas BAFTA apdovanojimu už viso gyvenimo indėlį į britų kino istoriją, 4 kartus nominuotas ir vieną kartą apdovanotas Kanų kino festivalyje, įvertintas daugybe kitų prizų. P. Greenaway kūryboje susipina vaidyba, tapyba, videomenas, instaliacijos, dokumentika. Jis taip pat yra dirbęs ir bendradarbiavęs kartu su kompozitoriais John Cage, Philip Glass, Michael Nyman, Wim Mertens ir kitais.
Garsiausiais P. Greenaway filmais laikomi „Virėjas, vagis, jo žmona ir jos meilužis“, „Architekto pilvas“. Vienas naujausių jo filmų – „Eizenšteinas Gvanachuate“ (2015), kurio premjera įvyko Berlinalėje. Daugiau apie P. Greenaway čia.
