Pasak dailėtyrininkų, šiuolaikinė lietuvių tapyba būtų sunkiai įsivaizduojama be V. Gečo įtakos.
„Savo kūryboje Gečas pirmiausia atsiskleidė kaip socialinės tikrovės stebėtojas. Dažnai jo darbuose galima įžvelgti raiškius, kartais net ironizuojančius, kasdienybės motyvus. Paveiksluose netrūksta kinematografiškumo – kompoziciją Gečas perteikdavo kaip fotografijos ar filmo kadrą. Vėlyvoje kūryboje daugiau vyrauja gamtos motyvai, peizažai, natiurmortai“, – teigiama pranešime.
V. Gečas gimė 1931 metais Mažeikiuose, studijavo dabartinėje Vilniaus dailės akademijoje, ten 1970 metais apsigynė profesoriaus vardą.
Jam, vienam iš nedaugelio Lietuvos tapytojų, buvo suteikta galimybė stažuotis už Lietuvos ribų – 1963–1964 metais jis mokėsi Italijoje.
V. Gečas 1969–1982 metais ėjo Vilniaus dailės akademijos rektoriaus pareigas.
1968 metais jis apdovanotas Lietuvos valstybine premija už meninę veiklą bei nuopelnus, 1974 metais V. Gečui suteiktas Lietuvos nusipelniusio meno veikėjo garbės vardas.
Dailininko darbai rodyti Italijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Estijoje, Rusijoje. Menininko drobių yra įsigyję Lietuvos meno muziejai, Maskvos Tretjakovo galerija, mokslo ir meno įstaigos, privatūs kolekcininkai iš Olandijos, JAV, Kanados ir kitų šalių.