„Aš dėkoju už tokį mano veiklos pripažinimą, bet aukso ir sidabro man nereikia. Ką daryčiau su tuo žiedu – pasidėčiau į spintą, gėrėčiausi vienas, svečiams parodyčiau, mūvėčiau gal tik kartą per metus? Užtenka ir sutuoktuvių žiedo“, – kalbėjo laureatas.

Jis siūlo žiedui skirtas lėšas kaip paskatą įteikti jauniems menininkams, kurių kūryboje atsispindi Mažosios Lietuvos tematika. B. Aleknavičius taip pat norėtų, jog magistro pagerbimas vyktų ne ankštuose Klaipėdos piliavietės kazematuose, o bibliotekoje.

Savivaldybė žada į laureato norus atsižvelgti, tačiau žiedas, pasak vicemero Alvydo Cesiulio, vis tiek bus gaminamas.

BNS primena, kad B. Aleknavičius yra lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ sumanytojas ir vienas organizatorių, išleidęs knygų apie Klaipėdą, Donelaitį, Vydūną, Mažąją Lietuvą ir kt. 1997 metais už visuomeninę veiklą jis pelnė Ievos Simonaitytės literatūrinę premiją, 2008 metais išrinktas pilietiškiausiu klaipėdiečiu, 2011 metais paskelbtas Klaipėdos garbės piliečiu.

Uostamiesčio savivaldybės teigimu, dar sovietmečiu kartu su I.Simonaitytės viešosios bibliotekos darbuotojais B. Aleknavičius organizavo Mažosios Lietuvos iškiliųjų asmenybių pagerbimo vakarus. Minint K. Donelaičio gimimo 275-ąsias metines, B. Aleknavičiaus pasiūlymu poeto gimtuosiuose Lazdynėliuose pasodintas 275 ąžuoliukų parkas. Jis su profesoriumi Domu Kaunu ir dailininke Ieva Labutyte 1981 metais Bitėnuose įkūrė Mažosios Lietuvos patriarcho Martyno Jankaus memorialinę ekspoziciją, iš kurios išaugo memorialinis muziejus.

Nuo 2003 metų Klaipėdos kultūros magistro vardas suteiktas 37 iškiliems menininkams.