Kas pažadina šias baisias, visa griaunančias gamtos jėgas? Uraganai, taifūnai, tornadai – tai tropiniai ciklonai, tačiau skirtingose vietovėse jie vadinami skirtingais vardais. „Taifūnai siaučia tik Ramiajame vandenyne, uraganai – tik Atlante“, - aiškina Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos ir metodikų skyriaus viršininkė dr. Audronė Galvonaitė. Klimatologė pastebi, jog tropiniai ciklonai siaučia ir pridaro milžiniškų nuostolių ne vien JAV, tačiau apie tai kalbama gerokai mažiau: „Mes dažnai neatkreipiame dėmesio, kai žūsta tūkstančiai žmonių, pavyzdžiui, Vietname, Kinijoje ar Ramiojo vandenyno salose. Bet labai garsiai šnekame apie uraganus, kurie nusiaubia Amerikos pakrantes“.
Uraganus mes dažnai atpažįstame iš vardų – pasaulį sudrebinę Katrina, Rita ir į Lietuvą užsukęs Ervinas – visi šie vardai tropiniams ciklonamas suteikiami abėcėlės tvarka. Klimatologė sako, jog kas šešeri metai tas pats vardas gali būti suteiktas ir kitam uraganui ar taifūnui, tačiau yra vardų, kurie niekuomet nebebus kartojami: „Pavyzdžiui, pernai praūžusi Katrina – jos vardo jau negaus joks kitas uraganas, nes šis tropinis ciklonas buvo labai stiprus, atnešė vien nelaimes ir nuostolius, atėmė daugybę gyvybių ir pridarė nepataisomos žalos. Tokie vardai yra įrašomi į atskirą pasaulinį uraganų vardų katalogą ir jie daugiau niekuomet – kad neprisišauktume bėdos – nebus naudojami“.
A. Galvonaitė teigia, jog į Lietuvą uraganai atklysta retai, dažniausia audrų pavidalu: „Lietuvą uraganai pasiekia ne taip jau dažnai – kas 10, kas 30 metų. Pavyzdžiui, žmonės gal dar prisimena 1967-aisiais kilusį uraganinį vėją, kuris nunešė Palangos tiltą. Vėliau vienas tokių stipresnių uraganų - Anatolijus - atkriejo tik 1999–aisiais. Jis taip pat daugiausia žalos pridarė mūsų pajūriui“. Klimatologė pastebi, jog Lietuvoje pajūris, o ir kitose pasaulio šalyse prie vandenynų ar jūrų esančios vietovės nuo tropinių ciklonų kenčia neatsitiktinai, nes uraganai susiformuoja dėl vandenyno paviršiaus įšilimo: „Kai vandens temperatūra vandenyne pasiekia aukštesnę nei +27 laipsnių temperatūrą, ima formuotis tropiniai ciklonai. Pavyzdžiui, Katrina kilo kai vanduo įkaito iki +30 laipsnių. Nuo jo įšilęs oras kilo į didelį aukštį – nuotraukos iš kosmoso parodė, jog tos šilumos srautai pakilo net iki 16 metrų, kur oras atvėsęs iki 50 laipsnių šalčio. Įsivaizduokite, kokie procesai ten vyko – tikra šilumos ir šalčio kova! Būtent dėl to ir kyla tokie baisūs uraganiniai vėjai, - sako Hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos ir metodikų skyriaus viršininkė A. Galvonaitė.
Jonas Paulius II
Į trečią įsimintiniausių 2005-ųjų įvykių sąrašo vietą pasaulio gyventojai įrašė popiežiaus Jono Pauliaus II-ojo mirtį. Karolio Voitylos mirtis sukėlė retai pasitaikantį gedulą, kuris sujungė viso pasaulio, visų tikėjimų, taip pat ir netikinčius žmones. Per dvi valandas nuo popiežiaus mirties į šv. Petro aikštę Romoje susirinko maždaug pusantro šimto tūkstančio žmonių.
Popiežiaus laidotuvės Vatikane buvo vienos didžiausių per visą žmonijos istoriją. Jose dalyvavo keturi karaliai, penkios karalienės, 70 prezidentų ir premjerų. Iš viso į Romą atvyko apie 2 mln. piligrimų.
O vis dėl to ji sukasi!
1642 m. sausio pradžioje mirė italų mokslininkas ir astronomas Galileo Galilėjus. O 1610 m. sausio pradžioje mokslininkas atrado 4 Jupiterio palydovus. Mykolo Romerio universiteto filosofijos katedros docentas Saulius Kanišauskas „Žinių radijui“ sakė, jog iki Galilėjaus vyravo Aristotelinė pasaulio samprata: „Aristotelis visų pirma buvo filosofas, tačiau domėjosi ir realiuoju gyvenimu ir tą realybę suprato grynai „jusliškai“: jeigu kūną stumsime, jis judės; jegu ne – bus ramybės būsenos. Jei sunkų daiktą mesime žemyn, jis greitai nukris, o paleista plunksnelė ore dar ilgai plevens. O štai Galilėjus suabejojo visa šita mechanika ir pradėjo mąstyti visai kitaip – jis pradėjo eksperimentuoti“.
Tačiau kaip tikina docentas, žymiajam mokslininkui teko patirti ne tik visišką kolegų, visuomenės, bet ir Bažnyčios nepasitikėjimą: „Galilėjus labai dažnai vadinamas mokslo didvyriu, vos ne kankiniu, kadangi jam teko susidurti su Bažnyčios draudimais. Maža to, jo eksperimentams prieštaravo ir visiškai jais nepasitikėjo ne tik dvasininkai, bet ir jo kolegos mokslininkai. Pavyzdžiui, kai Galilėjus atrado 4 Jupiterio palydovus ir siekdamas įtikinti, kad tikrai juos matė, mokslininkas netgi kvietė žmones pasižiūrėti pro teleskopą. Tačiau... palydovų niekas nematė. Ir nematė tik dėl to, jog iš anksto buvo įsitikinę, kad to negali būti“, - teigia S. Kanišauskas.
Pasakojama, kad mokslininkas už Aristotelio fizikos neigimą netgi stojo prieš inkvizijos teismą ir buvo priverstas atsisakyti savo pažiūrų. Tačiau S. Kanišauskas sako, jog Galilėjo ir Bažnyčios santykiai – labai paini istorija: „Tik dabar ima aiškėti, jog istorijoje dažnai, siekiant pabrėžti mokslo didvyrių svarbą, yra šiek tiek sufalsifikuota. Pasirodo, kad ir sukonstruoti teleskopą, ir imtis Jupiterio palydovų paieškos Galilėjų įtikino vienas vienuolis. Išties mokslininkas buvo giliai tikintis, o savo eksperimentais norėjo įrodyti, kad iš tiesų Dievas egzistuoja. Tik pasaulio tvarka, sandara yra gerokai sudėtingesnė, nei teigta iki tol“,- „Žinių radijui“ pasakojo Mykolo Riomerio universiteto docentas S. Kanišauskas apie Galilėjų, kurio visus atradimus ir išradimus sunku net suskaičiuoti.
Mažas stebuklas
Lietuvai reikšmingas įvykis - 1907 m. sausio pradžioje Vilniuje, Petro Vileišio namuose atidaryta Pirmoji lietuvių dailės paroda, kurioje pirmą kartą Mikalojus Konstantinas Čiurlionis eksponavo 33 savo dailės kūrinius. Dailės istorikė dr. Laima Laučkaitė-Surgailienė sako, jog toji paroda buvo lyg mažas stebuklas: „20 amžiaus pradžioje Vilniuje lietuvių gyveno vos 2 procentai, o lietuvių kalba kalbančio dailininko, kuris gyventų ir kurtų Vilniuje - iš viso nebuvo. Įsivaizduokit, kaip atkeliauja svetur studijuojantys ir dirbantys keli dailininkai, atidaro pirmąją parodą, sukuria lietuvių dailės draugiją – organizaciją, kuri kasmet iki pat pirmojo pasaulinio karo rengia gausiai lankomas ir visuomenės mėgstamas parodas – tai tikrai neeilinis dalykas“.
O tie keli dailininkai – tai Petras Rimša, Antanas Žmuidzinavičius, M. K. Čiurlionis. Pagrindinis jų tikslas buvo pristatyti lietuvių dailę. Beje, pirmoji paroda atliko ne vien meno propagavimo vaidmenį, bet ir buvo savotiška lietuvių tautinio atgimimo dalis“.
Parodos atidarymas anot dailės istorikės buvo be galo iškilmingas: „Prakalbą sakė Jonas Basanavičius, dalyvavo Vilniaus gubernatorius, laikraščių, įvairiausių draugijų atstovai, giedojo lietuviškas choras. Į renginį susirinko keli šimtai žmonių – turint omeny, jog tuo laiku Vilniuje lietuvių buvo labai mažai, tai jie beveik visi ir atėjo,“ - „Žinių radijui“ pasakojo menotyros dr. Laima Laučkaitė – Surgailienė.
„Laiko vinys“, penktadieniais 10.10 val. ( kart. 19.10 val.).
