O. Milašiaus tėvas Vladislovas buvo rusų ulonų karininkas, aistringas medžiotojas ir mokslininkas, kuris vedė beturtę žydaitę Rozaliją Mariją Rozental. Savo atsiminimuose O. Milašius tėvą prisimena kaip šiurkštų, nevaldomą žmogų, kuris kartais medžiodamas dingdavo kelioms savaitėms ar mėnesiams ir su kuriuo niekada nepajuto dvasinio ryšio.

Kūryboje O. Milašius ypatingai prisimena savo vaikystę. Jis daug aiškinosi, iš kur yra atėjęs, kur jo protėviai anksčiau gyveno, kur esti jo tikroji tėvynė. Anksti pradėjęs mokytis, O. Milašius gauna lietuviškos kilmės mokytoją Dobošinskį, kuris moko jį bendrų dalykų, o vėliau jam pasamdoma prancūzė elzasietė Marija Wild, mokiusi jį prancūzų ir vokiečių kalbų.

Esminis lūžis įvyksta 1889 metais, kuomet dvylikametis Oskaras atsiduria Paryžiuje. Tėvų sprendimu būsimasis poetas vyksta į pasaulio kultūros centrą ir yra paliekamas svetimų žmonių globoje. Paryžiuje O. Milašius įstoja į Janson de Sailly licėjų ir apsigyvena jo internate. Anksti paliktas vienas tokiame megapolyje, O. Milašius išaugo svetimas saviškiams, pasidarė tikru paryžiečiu, kosmopolitu ir tik prisikelianti po Pirmojo Pasaulinio karo Lietuva vėl sugrąžins jam jausmus tikrajai tėvynei.

Licėjuje O. Milašiui sekasi ypatingai gerai. Jau po poros mėnesių svetimšalis vaikas tampa beveik pirmuoju mokiniu. Besimokydamas skaito ir studijuoja Šv. Raštą, atranda Lamartino poeziją, mistiškąjį Edgar Allan Poe. Kiek vėliau jo gyvenime atsiranda Baudelaire’o, Byron’o ir Verlaine’o kūryba. Visi šie poetai ugdo mistinę ir neramią poetinę asmenybę.

1886 m. O. Milašius baigia licėjų ir įstoja į Paryžiaus Sorbonos universitetą. Studijuoja asiriologiją, hebraistiką, Rytų kalbas.

1899 baigia studijas, tais pačiais metai, pasirodo ir pirmasis O. Milašiaus poezijos veikalas „Dekadanso poema“, kuriame atsiskleidžia Milašiaus individualybė ir kūrybinė galia. Šiuo kūriniu jis užsitikrina kitų poetų pripažinimą. Po mokslų baigimo O. Milašius yra spaudžiamas grįžti namo.

Čerėjoj jis jaučiasi ne savas. Tėvas jam visiškai svetimas, jie nesugyvena, vienas kito nesupranta. Su motina taip pat neužsimezgė šiltesni ryšiai. Po kelių eilinių barnių su tėvu, 1903 m. O. Milašius bando nusižudyti. Jis buvo rastas paplūdęs kraujuose, kelias savaites buvo gydomas ligoninėje. Pergyvenęs tokią agoniją poetas susidomi filosofija bei pasaulėžiūros klausimais. Jo kūryboje aiškiai pastebimas jaunatviško nerūpestingumo dingimas. 1906 m. pasirodė tragizmu ir skausmu dvelkiantis eilėraščių rinkinys „Septynios vienatvės“. Šiame rinkinyje yra tokie jo eilėraščiai kaip „Karomama“ , „Visi numireliai girti“ , „Vaikystės šaly“.

Galiausiai ištrūkęs iš Čerėjos jis grįžta į Paryžių. Mirus tėvui O. Milašius palikimo gauna didelius turtus. Gautus pinigus naudoja keliaudamas po įvairias šalis, toliau aktyviai kuria ir leidžia naujus veikalus.

1912 m. pasirodė O. Milašiaus misterija „Miguel Manara“, kuri buvo vadinama absoliučiu šedevru ir suteikė jam pasaulinio poeto vardą. 1913 m. išleidžia misteriją „Mephiboseth“.

1914 m. Paryžiuje O. Milašius įkuria teatrą, ruošiasi statyti spektaklius kuriuose būtų sprendžiamos būties problemos ir būtų galima atsiriboti nuo tuo metu madingų lengvo žanro, lengvabūdiškų pjesiu. Teatras veikė iki 1917 m. ir buvo finansuojamas pačio O. Milašiaus ir dar poros jam palankių rėmėjų. Tais pačiais metais, Rusijoje įsigalėjus bolševikams, jis praranda ten turėtą milžinišką turtą – 30000 ha žemės ir virš pusės milijono rublių laikytų Petrogrado banke. Uždaręs teatrą O.. Milašius įkuria literatūrinį žurnalą „Išsilaisvinęs. Šiame žurnale O. Milašius pirmą kartą pasirodo kaip sąmoningas lietuvis.

Tęsinys antroje dalyje.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (7)