Kultūros sektorius priklauso kategorijai veiklų ir sričių, kurios iš karto pajuto pandemijos ir vėliau paskelbto karantino pasekmes, ir kurio atsigavimas bus vienas ilgiausių. Ieškant sprendimų, LR Vyriausybė kultūros sektoriaus reikmėms numatė 68 mln. eurų sumą, iš kurių 43,3 mln. eurų planuojama skirti kultūros infrastruktūros plėtrai ir atnaujinimui.

Dalis kultūros bendruomenės pasipiktino tokiais sprendimais, sakydami, kad taip remiama ne kultūra, o statybų sektorius. Gegužės 12 d. prie Vyriausybės buvo surengtas piketas, palydėtas šūkiu „Kultūros statybos“ – jau tada jis buvo sutiktas nevienareikšmiškai ir kai kurie kultūros bendruomenės nariai sakė jo nepalaikantys.

Vakar, gegužės 21 d. keletas kultūros bendruomenės atstovų susitiko su prezidentu Gitanu Nausėda, su kuriuo sakė kalbėjęsi apie tai, kad dabartinis paramos kultūrai planas labiau reiškia paramą statybos sektoriui. Tarp dalyvavusių šiame susitikime – režisierius Oskaras Koršunovas, Lietuvos nacionalinės filharmonijos direktorė Rūta Prūsevičienė, Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos valdybos pirmininkė Živilė Diawara ir keletas kitų.

„Ta padėtis, be abejo, nepasidarė lengvesnė dėl koronaviruso protrūkio. Ir tai, kaip mes gelbėjame kultūrą, man labiau panašu į statybos sektoriaus gelbėjimą. Turėtume būti tikslūs ir pasakyti, kad tie pinigai, kurių liūto dalis šiandien yra skirta, iš esmės yra parama statybos sektoriui“, – po šio susitikimo tikino šalies vadovas.

„Turbūt tikrai nėra tas kelias, kuriuo turėtume eiti. Todėl tų lėšų, kurių apimtis, bent jau iš pirmo žvilgsnio, įspūdinga, struktūra turėtų būti peržiūrėta ir turėtų būti peržiūrėta iš esmės, numatant pinigų panaudojimą tiems projektams ir sritims, kurios yra reikalingiausios“, – tvirtino G. Nausėda.

Į tai šiandien sureagavo tiek ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, tiek Nacionalinės kultūros ir meno įstaigos.

„Visada pabrėžėme kultūros srities svarbą. Nepaisant to, kad Finansų ministerija nuo pradžių kalbėjo apie horizontalių priemonių kūrimą visiems sektoriams, kultūra buvo išskirta ir jai buvo kuriamos atskiros priemonės. Vien specifiškai vadinamosioms minkštosioms priemonėms buvo skirti 25 milijonai eurų“, – feisbuke rašė S. Skvernelis.

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno įstaigų asociacija teigia, kad kultūros sektoriui skiriamos investicijos ir parama turi būti įvairiapusiška. „Dalis jos privalo spręsti aktualiausią, „čia ir dabar“ problemą – kūrėjų ir kultūros žmonių bent jau minimalų pajamų garantavimą, kaip yra kitose ekonomikos srityse. Kita dalis investicijų turi būti skiriama dar prieš karantiną numatytiems infrastruktūros projektams. Kalbama ne apie naujus statinius, o apie tęsiamus projektus. Pravartu prisiminti ir ankstesnes patirtis, kai krizės laikotarpiu buvo įgyvendinti seniai planuoti, tačiau sunkiai finansavimą ir pritarimą gavę projektai – Nacionalinės dailės galerijos, „Menų spaustuvės“, VDA parodų centro „Titanikas“ erdvės, Nacionalinis muziejus LDK valdovų rūmai, rekonstruota Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Visi šie nacionalinės reikšmės objektai sutelkė didžiules profesionalų pajėgas, jais naudojasi šimtai tūkstančių lankytojų“, – teigiama asociacijos išplatintame rašte.

„Verta atkreipti dėmesį į tai, kad finansinės investicijos infrastruktūros projektams įgyvendinti yra skiriamos pagal Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plano dalį, skirtą skatinti ekonomiką – t.y., konkrečią priemonę „Spartinti investicijų programas – skirti papildomų lėšų“. T.y. lėšos yra skiriamos jau anksčiau suplanuotiems investiciniams projektams. Tenka apgailestauti, kad kultūros bendruomenė priešinama tarpusavyje ir bandoma sudaryti įspūdį, jog Vyriausybė ir Kultūros ministerija nesprendžia trumpojo laikotarpio kultūros ir meno įstaigų veiklos problemų. Asociacijos, kurios įstaigos aprėpia scenos menų, muziejų, koncertinių įstaigų ir bibliotekų sritis, narių nuomone, kultūros sektoriui šiuo metu reikalingi tiek trumpalaikiai, tiek ilgalaikiai sprendimai ir būtų klaidinga manyti, kad didžiąją dalį investicijų nukreipus į projektų įgyvendinimą trumpuoju laikotarpiu (vasarą), kultūros sektoriui bus garantuotas tvarumas. Be to, atnaujintomis kultūros erdvėmis naudojasi ir nevyriausybinio sektoriaus meno organizacijos – šiuo metu rekonstrukcijos darbus vykdant ne vienam teatrui ir koncertinei įstaigai, šis erdvių stygius kaip niekada akivaizdus.

Dabartinis laikotarpis, kuomet renginiai nevyksta ir planuojami visiškai kitokiomis, sumažintomis apimtimis, yra būtent tas laikas, kai galima visu intensyvumu rekonstruoti kultūros erdves, kad iš karto po pandemijos jose galėtų pilnavertiškai ir intensyviai vėl vykti veiklos.

Siekiame pabrėžti, kad visi esame viena didelė (šiuo metu vienodai pažeista) kultūros bendruomenė, labai susijusi tarpusavyje. Atnaujintomis erdvėmis naudosis daug nevalstybinio sektoriaus kūrėjų, tad skirstymas į kategorijas „valstybinius“ ir „nevyriausybinius“ yra priešinantis ir sunkiu periodu skaldantis kultūros bendruomenę.

Nacionalinių organizacijų požiūriu, šiuo metu ypač svarbu susitelkti ir ištverti sudėtingą laikotarpį tam, kad visos erdvės galėtų visiškai atsidaryti tuomet, kai tai bus saugu ir kūrėjams, ir žiūrovams“, – teigia asociacija, kuriai priklauso Lietuvos nacionalinis dramos teatras, Lietuvos nacionalinė filharmonija, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, Nacionalinis Kauno dramos teatras, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai.