Prezidentas, apibendrindamas ketvirtadienį vykusį susitikimą su kultūros atstovais režisieriaus Oskaro Koršunovo teatre, pabrėžė, kad šis „garsus Europoje ir pasaulyje teatras“ priverstas glaustis buvusio biuro patalpose, „perdažius sienas iš baltos į pilką“, ir tai, anot jo, atspindi dabartinę kultūros padėtį.
„Ta padėtis, be abejo, nepasidarė lengvesnė dėl koronaviruso protrūkio. Ir tai, kaip mes gelbėjame kultūrą, man labiau panašu į statybos sektoriaus gelbėjimą. Turėtume būti tikslūs ir pasakyti, kad tie pinigai, kurių liūto dalis šiandien yra skirta, iš esmės yra parama statybos sektoriui“, – tikino šalies vadovas.
„Turbūt tikrai nėra tas kelias, kuriuo turėtume eiti. Todėl tų lėšų, kurių apimtis, bent jau iš pirmo žvilgsnio, įspūdinga, struktūra turėtų būti peržiūrėta ir turėtų būti peržiūrėta iš esmės, numatant pinigų panaudojimą tiems projektams ir sritims, kurios yra reikalingiausios“, – tvirtino G. Nausėda.
Anot jo, diskusijoje buvo pajuokauta, kad mes „statome sarkofagą kultūrai iš mūro ir plytų“ bei ragino Vyriausybę skirti dėmesį kuo skubesniam viešųjų erdvių laikinam pritaikymui įvairiems renginiams – tokią idėją iškėlė teatralai ir kiti diskusijos dalyviai.
Anot prezidento, sumanymui įgyvendinti reikalinga infrastruktūra – scenos, įvairi įranga.
„Turime daug puikių kiemų Vilniuje, uždarų kiemų, kuriuose galėtų vykti tie patys teatro spektakliai, koncertai, kiti renginiai. Ko gero, būtų tada galima „įsipaišyti“ į tuos skaičius žmonių, kurie numatyti pagal karantino apribojimų mažinimo programą. Vietoje to, kad remontuotume patalpas, galime skirti pinigus štai tokiems dalykams, kurie iš tikrųjų padėtų kultūriniam sektoriui, ypatingai kultūrinės industrijos sektoriui“, – sakė jis.
G. Nausėda pasiūlė Vyriausybei, kad šiuo metu merdinčiam kultūros industrijos sektoriui galima būtų skirti pinigų panašiu principu, kaip tai daroma mikroįmonėms, pagal pernai sumokėtus mokesčius, arba „sudaryti sąlygas užsidirbti“.
Jis žadėjo premjerui ir kultūros ministrui pateikti konkrečius pasiūlymus dėl kultūros sektoriaus gelbėjimo.
„Tuos pasiūlymus artikuliuotai suformuluosime ir kalbėsime su kultūros ministru ir premjeru, kaip galime greičiau padėti kultūros sektoriui atsikratyti tos nežinomybės, į kurią jis šiandien yra patekęs“, – sakė prezidentas.
Vyriausybė įvairioms priemonėms, nukreiptoms į kultūros sektoriaus atsigavimą po koronaviruso, yra numačiusi 25 mln. eurų, dar daugiau nei 43 mln. eurų kultūros infrastruktūros plėtrai ir atnaujinimui.
Vilniaus savivaldybė savo parengtame plane yra numačiusi šiemet pritaikyti skverus ir kitas viešąsias erdves kultūriniams renginiams.
G. Nausėda taip pat priminė savo raginimą Vyriausybės strateginės analizės centrui įvertinti kultūros indėlį į ekonomiką, nes šie nepadaryti darbai trukdo formuoti kultūros politiką.
Anot jo, neįvertinta, kad kultūros sektorius „galbūt uždirba penkeriopą sumą mūsų šaliai, ir ne tik ekonomine, bet ir žinomumo prasme“.
