Pirmasis lenkas, tapęs popiežiumi, dar gyvas būdamas susilaukė begalės dokumentinių ir vaidybinių filmų apie save. Ko gero, dabar jau neįmanoma suskaičiuoti ir visų knygų, skirtų šiam pavyzdingam Dievo tarnui, kuris už savo pasišventimą anksčiau ar vėliau Katalikų bažnyčios turėjo būti pripažintas šventuoju. Tiesą sakant, būtent taip Jonas Paulius II buvo vaizduojamas kai kuriuose kūriniuose gerokai anksčiau, negu tai iš tikrųjų įvyko.
Tik keli svarbiausi popiežiaus biografijos faktai:
* Jis tapo pirmuoju per 455 metus popiežiumi ne italu, taip pat pirmuoju slaviškos kilmės popiežiumi ir antru pagal pontifikavimo trukmę popiežiumi, beveik 27 metus buvęs Katalikų Bažnyčios vadovu (nuo 1978 m. spalio 16 d. iki mirties 2005 m. balandžio antrąją).
* Jonas Paulius II buvo vienas daugiausiai keliavusių visų laikų valstybių lyderių, aplankęs 129 valstybes. Jis buvo poliglotas, gebėjęs laisvai kalbėti gimtąja lenkų, italų, prancūzų, vokiečių, anglų, ispanų, portugalų, kroatų, rusų, senovės graikų ir lotynų kalbomis.
* Būdamas popiežiumi jis beatifikavo 1340 žmonių ir kanonizavo 483 šventuosius – daugiau nei visi 500 m. prieš jį pontifikavę popiežiai kartu.
* 2014 m. balandžio 27 d. Jonas Paulius II taip pat paskelbtas šventuoju (kartu su popiežiumi Jonu XXIII).
* Praėjus vos metams po inauguracijos, 1979 m. naujasis popiežius kelioms dienoms sugrįžo į komunistų valdomą tėvynę. Akivaizdu, kad šis vizitas tapo galingu impulsu „Solidarumo“ judėjimui, kuris galiausiai Lenkijoje ir sugriovė sovietinę santvarką.
* Deja, dažniau už kitus pontifikus pasirodydavęs viešumoje Jonas Paulius II–sis ne kartą buvo susilaukęs pavojingų išpuolių. 1981 m. gegužės 13 d. į popiežių Šv. Petro aikštėje šovė turkų kovotojas Mehmetas Ali Agdža. Popiežiaus gyvybę išgelbėjo gydytojai. Ligos patale Romos katalikų bažnyčios vadovas atleido į jį šovusiam piktadariui ir buvo aplankęs jį kalėjimo kameroje.
* 1982 m. gegužės 12 d. popiežių bandė nudurti konservatyvusis Ispanijos dvasininkas Juanas Fernandezas Krohnas. Pasikėsinimas įvyko Marijos šventykloje Fatimos mieste Portugalijoje. Laimei, popiežius nenukentėjo;
* 1993 m. rugsėjo 4-8 d. popiežius Jonas Paulius II lankėsi Lietuvoje. Tai buvo pirmasis popiežiaus vizitas Lietuvos istorijoje. Lietuvoje Šv. Tėvas praleido keturias dienas;
* 2000 m. kovo 13 d. popiežius paprašė atleidimo už bažnyčios praeities nuodėmes, tarp kurių – netinkamas elgesys su žydais, eretikais, mažumomis ir moterimis;
* 2001 m. gegužės 8 d. popiežius baigė savo vizitą Sirijoje ir tapo pirmuoju popiežiumi, įžengusiu į mečetę;
Aktuali dokumentika
Nenuostabu, kad tokia iškili asmenybė susilaukė beprecedenčio kinematografininkų dėmesio. Apie Joną Paulių II išties sukurta nemažai vaidybinių bei dokumentinių filmų. Vieną jų Šventojo Popiežiaus-piligrimo jubiliejaus proga antradienį gegužės 19 d. 21:30 val. parodys LRT. Tai dokumentinis filmas „Žemyno išvaduotojas. Jonas Paulius II ir komunizmo žlugimas“ (Liberating a Continent: John Paul II and The Fall of Communism, 2016 m., rež. David Naglieri).
Beje, užkadrinį šio dokumentinio filmo komentarą skaito aktorius Jimas Caviezelis, 2004-aisiais suvaidinęs pagrindinį vaidmenį Melo Gibsono režisuotoje dramoje „Kristaus kančia“ (The Passion of the Christ).
Filmo „Žemyno išvaduotojas“ autoriai pasineria į aštuntojo dešimtmečio pabaigos atmosferą, dar kupiną sovietinės agresijos, karinių paradų, susidorojimo su politinių permainų reikalaujančiais demonstrantais vaizdų. Autoriai permainas Lenkijoje vadina „pirmuoju plyšiu geležinėje uždangoje ir Berlyno sienoje“. Filme teigiama, kad komunizmo žlugimas būtent ir prasidėjo nuo 1979 m. Jono Pauliaus II devynias dienas trukusio vizito Lenkijoje, po kurio, anot JAV prezidento Ronaldo Reagano, netrukus ir buvo sugriauta blogio imperija.
Šie popiežiaus, filme pavadinto Jonu Pauliumi Didžiuoju (John Paul the Great) veiksmai sukėlė sąžinės revoliuciją, kuri sužlugdė Sovietų Sąjungą neiššovus nė vienos kulkos.
Kitame atkuriamosios dokumentikos filme „Jaunasis Jonas Paulius II: Blogio liudytojas“ (Young John Paul II: Witness to Evil, 2007) britų režisierius Philipas Smithas plačiai nušviečia Karolio Wojtyłos gyvenimą nacių okupuotoje Lenkijoje. Šis istorinis laikotarpis labai paveikė būsimojo popiežiaus (tada jis dar Krokuvos Jogailos universitete studijavo polonistiką) pasaulėžiūrą. Už suklastotą leidimą dirbti vaikinas tik per plauką išvengė kelionės į Aušvicą.
Kaip tik tada, kelis kartus išvengęs mirties, Karolis Wojtyła įtikėjo, kad Dievas jį išgelbėjęs ne šiaip sau. O jau pasibaigus karui 1946 m. Krokuvos kardinolas Adamas Stefanas Sapieha pašventino Karolį Wojtyłą apaštalinei veiklai.
Pakviestas iš tolimo krašto
Pirmasis vaidybinį filmą apie neseniai išrinktą naująjį popiežių sukūrė pontifiko tautietis kino režisierius Krzysztofas Zanussi. Jo filmas vadinosi „Iš tolimo krašto“ (Da un paese lontano, 1981 m.). Pavadinimą režisierius rado pirmoje ką tik išrinkto popiežiaus kalboje, pasakytoje tikintiesiems 1978 m. spalio šešioliktąją iš Šv. Petro bazilikos balkono: „Mirus mūsų mylimam popiežiui Jonui Pauliui I garbingiausi kardinolai pasikvietė naują Romos vyskupą. Pasikvietė jį iš tolimo krašto... tolimo, bet tokio artimo savo tikėjimu ir krikščioniškomis tradicijomis“.
Filme atkuriami svarbiausi Karolio Wojtyłos gyvenimo įvykiai, pradedant 1926-aisiais, kai būdamas vos šešerių metukų kartu su tėvais Didįjį penktadienį berniukas dalyvauja Kalvarijų procesijoje ir stebi inscenizuotas Kristaus kančių misterijas.
Nemažai vietos filme skiriama ir hitlerinės okupacijos metams, kai saugodamasis nuo persekiojimo Karolis slepiasi kardinolo Sapiehos namuose.
Viena labiausiai jaudinančių filmo scenų primena ypatingą įvykį Aušvico koncentracijos stovykloje, kai vieno pasmerktojo vietą užėmė čia kalintas kunigas Maksimilianas Kolbė (akt. Kazimierzas Kursa), savanoriškai pasirinkęs mirtį dujų kameroje.
1982 metais Jonas Paulius II kanonizavo šį katalikų kankinį, pasakęs: „Tėvas Maksimilianas Kolbė patvirtino Kūrėjo suteiktą teisę gyventi nekaltam žmogui ir paliudijo Kristaus meilę“. O 1991-aisiais Krzysztofas Zanussi paskyrė jam biografinį filmą „Gyvybė už gyvybę. Maksimilianas Kolbė“ (Życie za życie. Maksymilian Kolbe).
„Mes laimėsime meile, o ne ginklais“
Praėjus trejiems metams po filmo „Iš tolimo krašto“ amerikiečiai taip pat sukūrė dviejų su puse valandos trukmės TV biografinę dramą „Popiežius Jonas Paulius II“ (Pope John Paul II, 1984).
Realizavo šį filmą patyręs režisierius Herbertas Wise‘as, kurio istoriniai TV serialai „Aš, Klaudijus“ (I, Claudius, 1976), „Julijus Cezaris“ (Julius Caesar, 1979) ir „Dešimtoji karalystė“ (The 10th Kingdom ) jau tapo klasika.
Filmas „Popiežius Jonas Paulius II“ prasideda Jono Pauliaus I-ojo mirtimi 1978 m., o tuoj po šios įžangos veiksmas grįžta į praeitį, kai jaunuolis Karolis Wojtyła žavėjosi poezija, rašė pjeses, galiausiai suprato tikrąjį savo pašaukimą.
Jo laisvas, netradicinis požiūris kelia nerimą keliems prelatams, bet nuo pirmųjų pamokslų jaunas kunigas laimi juo pasitikinčių žmonių simpatijas. Baimės ir ideologijos paralyžiuotame amžiuje naujasis popiežius dar kartą parodo visiems krikščionybės žavesį, išprovokavusį gilius pokyčius pačioje Bažnyčioje: tie pokyčiai, anot autorių, tarsi savotiškas „užkratas“ pasklido po pasaulį.
Joną Paulių II šiame filme vaidina puikus britų teatro bei kino aktorius Albertas Finney.
Dar viename TV filme tokiu pat pavadinimu „Popiežius Jonas Paulius II“ (Pope John Paul II, 2005 m., rež. Johnas Kentas Harrisonas) pagrindinį vaidmenį vaidina garsus Holivudo aktorius Jonas Voightas (beje, Angelinos Jolie tėtis). Jauną Wojtyła vaidina Cary Elwesas, labai svarbų popiežiaus gyvenime kardinolą Stefaną Wyszyńskį suvaidino britų kino patriarchas Christopheris Lee, o dar vieną būsimąjį popiežių, tada dar tik kardinolą Josephą Ratzingerį (būsimąjį popiežių Benediktą XVI) suvaidino lenkų aktorius Mikolajus Grabowskis.
Čia taip pat primenami Karolio Wojtyłos jaunystės įvykiai: gyvenimas su tėvu Krokuvoje (motina mirė anksti), nacių okupacija, svajonės būti aktoriumi ir tėvui mirus sustiprėjęs tikėjimas kunigystės pašaukimu.
Naujai įšventintas Karolis yra nuolat apsuptas jaunų žmonių, kuriuos jis moko ginti žmogaus orumą. Jis galėtų būti laikomas rimta grėsme režimui, tačiau komunistų valdžia jį vadina tik „nekenksmingu“ intelektualu ir netgi skatina jo kandidatūrą į vyskupo postą. Karolis Wojtyla tampa jauniausiu vyskupu Lenkijos istorijoje. Pamažu visas katalikų pasaulis pradeda domėtis, kas jis toks.
Gerą, išsamų ir tikrai įdomų biografinį TV filmą 2005 m. pagal Gianfranco Svidercoschi knygą „Karolio istorija“ sukūrė italai. Tai filmas „Karolis, žmogus tapęs popiežiumi“ (Karol, un uomo diventato Papa, rež. Giacomo Batttiato).
Piotras Adamczykas (beje, iš visų Joną Paulių II vaidinusių aktorių labiausiai į savo prototipą panašus) sugebėjo puikiai atskleisti žmogiškas garsaus modernių laikų apaštalo savybes. Tris valandas trunkantis filmas pasakoja apie Wojtylos kelią, atvedusį jauną Krokuvos kunigą į katalikų bažnyčios hierarchijos aukštumas.
Filmo pradžia – 1939 metai, kai Lenkiją okupuoja naciai. Tuo metu jaunuolis Karolis neteko artimųjų ir patyrė dviejų totalitarinių režimų – fašistinio bei sovietinio- siaubus. Kančios ir noras gelbėti paklydusias sielas atveda Karolį iš universiteto suolo į kunigų seminariją. Išsilavinęs ir savo pašaukimui pasišventęs dvasių ganytojas stengėsi, kad blogiu apkrėstame pasaulyje žmonėms paguoda būtų meilė Dievui.
Šio filmo Jonas Paulius antrasis jau nespėjo pamatyti.
