Rašydama šiuos žodžius prisimenu, kaip garsiaisiais laiptais į pasaulinio kino olimpą kopia kino žvaigždės, tradiciškai dovanodamos mums viltį išvysti ką nors nauja, nelaukta, tikra. Praėjusiais metais tai galėjome matyti savo akimis, tačiau šiandien šis prisiminimas atrodo kaip tolimas sapnas. Plaukite rankas, nešiokite kaukes. Visada šurmuliuojanti, gyva Croisette gatvė apmirė. Ir tik atsitiktinio praeivio telefono kamera įamžino vienišą šerną, skubantį akreditacijų centro link.

Ką vis dėlto žada Kanai?

Ko galime tikėtis pasikeitusiomis aplinkybėmis? Virtualioji Kanų mugė, festivalių rengėjų ir filmų platintojų medžioklės arena vis dar pastrigusi – karantinas atskleidė ne tik internetinių technologijų privalumus, bet ir jų pažeidžiamumą. Taigi, apsiginklavę kaukėmis, laukiame. Ko galime tikėtis mes, kuriems Kanai buvo svarbiausias metų įvykis? Festivalio organizatoriai žada, kad oficiali programa bus paskelbta birželio pradžioje. Ji nebus skaidoma į sekcijas, kitaip tariant, nebus nei pagrindinio konkurso, nei puikiosios „Ypatingo žvilgsnio“ programos, nei prieštaringų „Dviejų režisierių savaičių, nei rafinuotos „Kritikų savaitės“, tiesiog vienas filmų sąrašas. Nesulauksime žinių, kas šiais metais vadovaus didžiajai žiuri, nes jos paprasčiausiai nebus. Didžiosios apdovanojimų dalybos taip pat neįvyks. Auksinės palmės šakelė liks žaliuoti nenuskinta, o ilgose eilėse prie įėjimų į kino sales niekas nesikeis nuomonėmis apie skirtingų programų favoritus. Į paminėtą oficialiosios programos sąrašą pateks tik tie filmai, kurių platinimas numatytas nuo 2020 m. rudens iki 2021 m. pavasario. Taip didžiausias metų kino festivalis stengiasi padėti šiems filmams prisistatyti pasauliui ypatingomis aplinkybėmis.

Susidomėjimą kelią ir realių kontūrų dar neįgijęs, bet planuojamas oficialiosios filmų programos pristatymas kartu su Kanais kitose vietose ir kituose festivaliuose. Aiškesnis formatas bus paskelbtas birželį. Taigi, kaip išsidėstys didysis kino pasaulio trikampis Berlynas – Kanai – Venecija, sužinosime prasidėjus karantino vasarai. Aišku tik viena, kad 2021 m. festivaliui filmai bus atrenkami iš naujo, tikintis, kad gyvenimas grįš į savo vėžes, o mes galėsime džiaugtis tuo, kuo paprastai džiaugiamės tradiciškai vykstančiuose Kanuose. Galbūt dalis šiemet atrankai pateiktų filmų palauks kitų metų ir galės pretenduoti į konkursus, galbūt kas nors perkels savo filmus į Veneciją, vildamiesi, kad ji įvyks įprastu formatu. Vilties yra.

Rudens viltys

Virusas pakabino Damoklo kardą virš visų pavasarį vykstančių festivalių, o kai kuriems nukirsdino galvas. Žaibiškai persiorientavusių festivalių virtualios versijos buvo racionali išeitis iš sudėtingos situacijos, bet negalėjo perteikti tokio renginio esmės – gyvo ryšio tarp kūrėjų, žiūrovų ir kino vertintojų. Galbūt švelnėjantis karantinas leis vėlyvo rudens festivaliams pasirinkti bent jau hibridinę formą – kai kuriuos filmus parodyti planuojamuose atidaryti kino teatruose ir tik dalį programos perkelti į virtualią erdvę.

Gražina Arlickaitė. Kai Kanai dar buvo Kanai
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

Anksčiau guosdavomės, kaip pavargstame Kanuose, bet kaip būtų gerai šią savaitę patirti šį jausmą!