Kaip tu išgyveni šį laikotarpį, ar karantino metu nepasigendi dėmesio?
Aš dabar susirenku savo dozę. Svarbiausias dalykas – ne reikalauti dėmesio, o mokėti jį pasiimti ir pajusti, kad susirinkai sau pačiam. Aš kokius penkerius metus neturėjau išmaniojo telefono, o dabar, kai jį jau turiu, „Instagram“ auginu savo sekėjus. Paskyra tiesiog sprogsta – sekėjų turiu jau daugiau nei 14 tūkstančių. Aš kiekvieną jų labai branginu – su jais dalijuosi, kaip gyvenu, dedu visokį turinį, mes bendraujame, sekėjai manęs klausia įvairiausių dalykų. Manau, kad jau laikas jiems kažką padovanoti (juokiasi).
Koks buvo keisčiausias klausimas, kurio sulaukei per šį pirmųjų kartų laikotarpį?
„O gal jūs ir šokate?“. Parašiau: „Taip, žinoma, profesionaliai. Mano arkliukas ant parketo – rumba“. (juokiasi) Atrašė: „Kaip šaunu, koks jūs esate talentas!“. Tai ir yra komunikacija, dėmesio susirinkimas ir gebėjimas nedžiūti sausroje, o gyvenimą kurti bet kokioje situacijoje. Pavyzdžiui, aš šiame pokalbyje didžiąją laiko dalį žiūriu į save kameroje, bet su tavimi dalijuosi informacija, mes kalbamės, o gyvenimas tiksi ir trumpėja. Bet šią akimirką jaučiuosi puikiai ir žaismingai, netgi pakylėtai.
Kokie pirmi kartai tau per šį karantiną nutiko? Ką išbandei naujo?
Yra geras rusiškas pasakymas, kurį išversčiau taip: „Pats šoku, pats dainuoju, pats sukuriu turinį ir nusifilmuoju, pats parduodu bilietą, pats jį nusiperku ir pats žiūriu, ką sukūriau. Bėgu į kasininko vietą ir sakau pirkėjui A. Bružui: „Kaip malonu, kad atėjote pasižiūrėti manęs“. Parduodu jam bilietą, o jis klausia: „O jūs irgi Audrius Bružas? Ką jūs mums parodysite?“. Aš sakau, kad sukūriau personažą dėdę Fredį, o jis: „Kaip įdomu, aš dar nematęs – žiūrėsiu“. Audrius Bružas ir kuria programą, ir Audrius Bružas žiūri programą.
Kuo šiuo laikotarpiu nusivylei?
Nebuvo didelių nusivylimų. Pavyzdžiui, namuose įvyko generalinė namų tvarka – nusivaliau voratinklį, kabojusį metus laiko, nušveičiau rūdį, vieną sieną perdažiau, sutvarkiau įtrūkimą. Nors visa tai padaryti nebuvo sunku ir anksčiau, bet tada aš to nepadariau, o dabar – padariau. Ypatingą dėmesį skyriau ir teatrui „Kitas kampas“, kuriam vadovauju, o kartu su visa komanda strateguoju naujas idėjas bei ieškau būdų, galimybių jas realizuoti.
Manau, kad šis laikotarpis mane sustiprino kaip vadovą. Esu skaitęs, kad vadovas yra profesija, kaip gydytojas, stomatologas ar aktorius. Vadovas turi vadovautis tam tikru išmanymu, nuovoka. Būti vadovu reiškia būti atsakingu už tai, ką darai kolektyve, ką organizuoji, net kai nepučia vėjas, o laivas stovi. Ką tada galime kurti ir kuo užsiimti, kaip tada iš dyko buvimo neregresuoti, o judėti, nes judėti reikia, kad kraujas cirkuliuotų. Kas mūsų neįveikia – padaro stipresniais. Jei tavęs neįveikia baimės, nežinomybė ar frustracija – pats imi modeliuoti tokią realybę, kokioje norisi būti.
Norintiems sužinoti koks buvo pirmas aktoriaus Bružo pasimatymas, užlipimas ant scenos ir dar daug kitų pirmų kartų, žiūrėkite „Improvizacijų šou: „Gero juoko dozė“ kiekvieną antradienį 21.30 val. per „Delfi TV“.
