Frans de Waal „Paskutinis Mamos apkabinimas“
(vertė Rasa Dirgėlė)
Gyvūnų emocijas perprasti sunku, todėl mokslininkai ilgą laiką ir į jų išraiškas žiūrėjo skeptiškai. Buvo įprasta teigti, esą gyvūnai turi tik instinktus. Olandų etologas ir zoologas Fransas de Waalas (gim. 1948), keturis dešimtmečius tyrinėjęs gyvūnų elgesį, atskleidžia, kad visoms primatų rūšims būdingos panašios emocijos, – ir žmogus čia niekuo ne išskirtinis.
Knyga pradedama nuo matriarchės šimpanzės vardu Mama istorijos. Jaudinančiame epizode aprašoma, kaip pas sergančią Mamą atsisveikinti ateina 40 metų ją pažinojęs mokslininkas. Senutė šimpanzė staiga atsisėda, nusišypso, jį apkabina ir su begaliniu švelnumu ima glostyti jam galvą.
De Waalas gyvūnus stebi su meile, bet jų nesužmogina. Lygindamas žmonių ir kitų primatų elgesį, pateikia akis atveriančių įžvalgų – tai mes į juos panašūs, o ne jie į mus.
„Kilniaširdiška ir kupina atjautos knyga. Joje rasite daugybę įžvalgų apie gyvūnų – taip pat ir savo – elgesį,“ – taip apie šią knygą atsiliepa Yuval Noah Harari, knygos „Sapiens“ autorius.
Peter Wohlleben „Paslaptingas medžių gyvenimas“
(vertė Zita Baranauskaitė-Danielienė)
Daugelį metų medžių gyvenimą tyrinėjantis gamtininkas Peteris Wohllebenas, remdamasis naujausiais moksliniais atradimas, teigia, kad miškas – tai socialinis tinklas, primenantis žmonių šeimas. Medžiai ne tik rūpestingai globoja savo atžalas, bet ir rūpinasi senais, ligotais kaimynais. Jie jaučia, nuvokia, atsimena. Vabzdžių apniktas medis skelbia pavojų – paskleidžia kvapą. Aplinkiniai, gavę tokią žinią, tuoj apsiginkluoja: išskiria vabzdžius atgrasančių medžiagų. Knygos autorius įsismelkia į miško tankmę, pateikia stulbinančių įžvalgų apie paslapčių kupiną pasaulį ir dalijasi savo unikalia patirtimi. Įsigilinę į paslaptingą medžių gyvenimą, mišką pamatysite visiškai naujomis akimis.
„Tai tarsi nepaprastas romanas apie medžius, paremtas naujais moksliniais faktais, kurie išdėstyti aiškiai, nuosekliai ir įtaigiai,“ – apie knygą sako gamtininkas Almantas Kulbis.
Jennifer Ackerman „Genialieji paukščiai“
(vertė Kasparas Pocius)
Paukščiai – neįtikėtinai sumanios būtybės. Naujausi tyrimai parodė, kad kai kurios rūšys tam tikrais proto gebėjimais lenkia primatus ir netgi žmones. Nauji atradimai keičia supratimą, ką apskritai reiškia būti protingam.
30 metų apie gamtą rašanti J. Ackerman lankosi pažangiausiose pasaulio laboratorijose ir gilinasi į neseniai pastebėtas paukščių ypatybes. Knygoje ji apžvelgia du sparnuočių smegenų tyrimų dešimtmečius. Vaizdžiai pateikdama faktus autorė sprendžia žmogaus vietos gamtos pasaulyje rebusą.
„Genialieji paukščiai“ pateko į „The Wall Street Journal“ geriausių negrožinių knygų Metų dešimtuką, leidiniai „The Spectator“ ir „National Post“ išrinko ją Metų knyga.
Peter Wohlleben „Gamtos saitai“
(vertė Kristina Sprindžiūnaitė)
Pirmoji gamtininko Peterio Wohllebeno knyga pasakojo apie slaptą medžių gyvenimą, antroji – apie tai, kaip gyvūnai supranta pasaulį. Ši trečioji autoriaus knyga atskleidžia įvairių gyvybės formų sąveikas, kurios yra būtinos gyvybės ciklui Žemėje palaikyti. Ilgus metus kauptus savo pastebėjimus autorius paremia naujausiais mokslo tyrimais.
Ar tikrai nukritęs lapas gali paveikti Žemės sukimąsi, o spygliuočiai medžiai – sukelti lietų? Kokį poveikį vieni kitiems daro augalai ir gyvūnai? Kaip bendrauja skirtingos gyvybės rūšys? Kas gali nutikti, jei ši puikiai sustyguota sistema išsiderintų? Vienas garsiausių Europos miškininkų kviečia kartu tyrinėti gamtos sistemas, dėl kurių įmanoma gyvybė Žemėje. Knyga padės pajusti pagarbą gyvajam pasauliui ir pažvelgti į jį nauju žvilgsniu – ne valdant ir kontroliuojant, bet stebint ir mokantis iš jo.
Knygoje garsiausias Europos miškininkas kviečia pasigilinti į gamtos sistemas, dėl kurių įmanoma gyvybė Žemėje. Knyga padės pajusti pagarbą gyvajam pasauliui ir pažvelgti į jį nauju žvilgsniu – ne valdant ir kontroliuojant, bet stebint ir mokantis iš jo.
