Pasak L. Buidavičiūtės, šios knygos dabar, kai negalima keliauti fiziškai, padės keliauti bent mintimis – po egzotiškus kraštus, susitikimus su intelektualais, ar su pačiu savimi.
Yangsze Choo romanas „Dvasių nuotaka“ – stulbinamai originalus romanas, persunktas kinų tradicijomis, romantiška intriga, netikėtais posūkiais ir magiškuoju realizmu.
1893 m., Malaja. Li Lan, garbingos kinų šeimos duktė, tikisi sėkmingai ištekėti. Tačiau tėvui praradus turtą, tai padaryti sudėtinga. Bet likimas įsikiša, kai ji gauna labai turtingos Limų šeimos pasiūlymą tapti jų vienintelio mįslingomis aplinkybėmis mirusio sūnaus nuotaka. Retai pasitaikančios tradicinės tuoktuvės su dvasia rengiamos norint ją nuraminti. Tokia santuoka užtikrintų Li Lan sotų ir saugų gyvenimą. Tik kokia būtų to kaina?
Nenoromis svarstydama vedybų pasiūlymą, mergina įtraukiama į tamsų paralelinį kinų pomirtinio gyvenimo pasaulį. Čia ji sutinka paslaptingą ir nenuspėjamą Er Langą ir turi atskleisti tamsiausias Limų paslaptis bei sužinoti tiesą apie savo šeimą, kad nebūtų priversta amžinai likti dvasių pasaulyje.
Pagal šią knygą „Netflix“ sukūrė serialą tuo pačiu pavadinimu.
Umberto Eco knyga „Rožės vardas“ tikrai pažįstama ne vienam literatūros mylėtojui. L. Buidavičiūtė taip pat prisipažino ją skaičiusi jau ne pirmą kartą, bet vėl atradusi naujų sluoksnių. „Joje yra ir teologinis, ir filosofinis, ir meninis sluoksnis. Jei norite intelektualinės puotos – bus pats pas“, – kalbėjo ji.
Beveik prieš keturis dešimtmečius dienos šviesą išvydusi knyga „Rožės vardas“ buvo pirmasis rašytojo, semiotiko, viduramžių istorijos žinovo ir literatūros kritiko Umberto Eco romanas. Modernios literatūros šedevru vadinamas kūrinys susižėrė daugybę prestižinių literatūros apdovanojimų, o geriausiu jo įvertinimu tapo daugiau nei 50 milijonų knygų, pasklidusių po visą pasaulį.
1327 m. Šiaurės Italijos kalnuose esančio Benediktinų ordino vienuolyno ramybę sudrumstė mįslingos jo gyventojų mirtys. Sunerimęs vienuolyno vadovas kreipėsi pagalbos į buvusį inkvizitorių, pagarsėjusį savo įžvalgumu ir erudicija, – į vienuolį Viljamą iš Baskervilio. Po savaitės vienuolyne turi susitikti Pranciškonų ordino ir popiežiaus Jono XXII atstovai, tad brolis Viljamas nedelsdamas imasi narplioti nusikaltimų tinklą. Turtingiausioje viduramžių pasaulio bibliotekoje saugomi rečiausi rankraščiai ir juose užkoduoti slapti simboliai tampa kovos su negailestingu žudiku arena. Netrukus vienuolyne įsiplieskia ir inkvizicijos laužų liepsnos, o nusikaltimų mąstas įgauna katastrofišką pobūdį.
„Rožės vardas“ nėra vien tik pasakojimas apie tai, kaip narpliojami nusikaltimai, detektyvinis knygos siužetas gaubia sudėtingo viduramžių gyvenimo, sutelkto erdvėje ir laike, atvaizdą. Umberto Eco subtiliai įtraukia skaitytoją į debatus apie to meto religiją ir moralę, mokslą ir filosofiją, politiką ir istoriją, mistiką ir tikrovę. Jis verčia skaitytoją kentėti ir mėgautis, atitrūkti nuo kasdienio gyvenimo skubos ir pasinerti į sodrios išminties gelmes, kuriose žaižaruoja nuostabūs šio pasaulinio lygio intelektualo humoro perlai.
Ieškantiems naujų atradimų reikėtų nepraleisti pro akis šiuolaikinės lietuvių literatūros atstovės, besislepiančios po slapyvardžiu Moderni Ragana, ir jos knygos „Po ledu“.
Pasak L. Buidavičiūtės, ši knyga leis geriau suprasti tiek save, tiek savo santykius su kitais ar aplinkinį pasaulį. Ir net jei nesinorės sutikti su visomis autorės mintimis – taip bus tik įdomiau.
„Gyvenimas – lyg užšalęs ežeras. Tu po ledu. Reikia daug pastangų suvokti, kad nesi žuvis, ir pradėti kirsti eketę. Vėliau reikia ne mažiau pastangų jai iškirsti. Ir tik tada galiausiai įkvepi oro. Tik tada supranti, ką reiškia kvėpuoti... Maža mergaitė Maja bijo sapnų, tačiau ilgainiui išmoksta juos valdyti. Dabar ji nebepriklauso nuo jų. Tai sapnai priklauso nuo Majos. Maja netgi geba sukurti sapnus ir kitiems – sutiktiems vyrams. Ji apsuka jiems galvas ir paklaidina tada, kai šie mano kuo aiškiausiai žinantys, kas bus rytoj“, – taip pristatoma ši knyga.
Įelektrinantis debiutinis moters, žinomos kaip Moderni Ragana, romanas, kupinas šviesių minčių, atvers akis, kad mūsų gyvenimo žmonės ir santykiai tik padeda pažinti ir suvokti pačius save. Jie ateina mūsų apdovanoti, o ne žlugdyti.
