Orhan Pamuk „Moteris Raudonais Plaukais“
Nobelio premijos laureato Orhano Pamuko romanas „Moteris Raudonais Plaukais“ – tai su beveik mitiniu įkarščiu papasakota istorija apie šeimą ir aistrą, apie jaunystę ir brandą, apie amžinai sudėtingus sūnaus ir tėvo santykius. Šulinių kasėjas Machmudas pasamdo šešiolikmetį Džemą pameistriu, liepdamas jam ieškoti vandens netoli nuo Stambulo esančiame Engereno miestelyje, kur ir įvyksta lemtingas susitikimas: pameistrys pamato raudonplaukę aktorę. Jis negali galvoti apie nieką kitą, išskyrus šią moterį – ima ją persekioti. Tas vienintelis jaunuolio susitikimas su dvigubai vyresne moterimi pakeis jo gyvenimą trisdešimčiai metų, kol jų keliai vėl susikirs.
„Emilijos dienoraštis“
„Emilijos dienoraštis. 1942–2015“ – autentiškas mokytojos dienoraštis, tik autorė niekada neįsivaizdavo, kad jis bus išspausdintas. Tai vieno gyvenimo istorija, kurioje telpa daugelio žmonių likimai. Dienoraštyje – į karą išeinantys bendraklasiai ir artėjantis frontas, mokytojos darbas nedideliame miestelyje, sovietmečio realybė, blaškymasis tarp absurdiškų sistemos reikalavimų ir vidinės laisvės, Atgimimo vėjai ir jau nepriklausoma Lietuva. Nepaisant visko, Emilija išsaugojo gebėjimą džiaugtis bei stebėtis gyvenimu. Nieko tikresnio ir labiau jaudinančio negali būti. Emilijos dienoraštis – literatūrinis ir dokumentinis paminklas mūsų mamoms ir senelėms, vieno gyvenimo istorija.
Ričardas Gavelis „Paskutinioji Žemės žmonių karta“
Pats R. Gavelis 1993 metais pirmą kartą pasirodžiusį romaną „Paskutinioji Žemės žmonių karta“ vadino vienu svarbiausių. Pasakojimas nukelia į pirmuosius Nepriklausomybės metus, tad jame gausu atpažįstamų prototipų ir jau istorija virtusių realijų. Tai romanas apie valdžią ir jos kerus: septyni skirtingi veikėjai – avatarai pasakoja istoriją apie beatodairišką valdžios troškimą, siekį valdyti kitus, norą perprasti visatos sąrangą. Šis pasakojimas – gaveliškasis apokalipsės variantas. Galima sakyti, kad ši knyga aplenkė laiką ir šiandien yra dar svarbesnė.
Jurga Ivanauskaitė „Miegančių drugelių tvirtovė“
Prieš penkiolika metų pasirodęs romanas aktualus bei įdomus ir šiandien. Knygoje susipina trys siužetinės linijos: prekyba moterimis, amžiaus vidurio krizė ir Apokalipsė. Gali pasirodyti, kad šios temos niekuo nesusijusios, tačiau, pasak Drugelio efekto, arba Chaoso teorijos, peteliškės sparno plastelėjimas Amazonės džiunglėse sukelia taifūną Japonijoje. Taigi į vergiją parduotos lietuvės merginos kančia ir pažeminimas galbūt prišaukia uraganą Meksikos įlankoje, o Pasaulio pabaigos akivaizdoje nebejaunų žmonių paskutinė meilė atrodo saldesnė už pirmąją. Net ir liūdniausi dalykai kartais išspaudžia ne ašaras, o šypseną.
Algirdas Kaušpėdas „Gyveno kartą bičas ir kaimynas“
Kaip pradžiuginti, kai nemoka džiaugtis? Ką dovanoti, kai viską turi? Ko palinkėti, kai visko palinkėta? Muzikantas, architektas Algirdas Kaušpėdas knygoje „Gyveno kartą bičas ir kaimynas“ nagrinėja pačias įvairiausias gyvenimiškas temas. Knygos herojai bičas ir kaimynas tyli arba kalbasi nuolatos gerdami alų. Prie alaus aptariamos pačios įvairiausios nūdienos temos: nuo gyvenimiškų iki pseudofilosofinių, nuo anekdoto iki grotesko. Knyga susideda iš 80 trumpų novelių, iliustruotų subtilaus humoro jausmą turinčio architekto Arūno Kavaliausko piešiniais.
Violeta Palčinskaitė „Paslapties babilonai arba aš tau siunčiu labų dienų“
Prisiekusi niekada nerašyti prisiminimų poetė, dramaturgė, trisdešimties knygų autorė Violeta Palčinskaitė išleido jau antrąją prisiminimų knygą. Knygoje „Paslapties babilonai arba aš tau siunčiu labų dienų“ sutinkame būrį žinomų kūrėjų, kartu su autore keliaujame po Lietuvą ir pasaulį, patenkame į netikėčiausias situacijas, kurių liudininke tapo autorė. Čia „veikia“ ir Paulius Širvys, Juozas Miltinis, Donatas Banionis bei užsienio rašytojai, su kuriais poetei teko susitikti įvairiausiomis aplinkybėmis. Tai su puikiu humoru papasakota kelionė laiku.
Max Tegmark „Gyvybė 3.0“
Stovime ant naujos eros slenksčio. Tai, kas anksčiau buvo mokslinė fantastika, tampa realybe, nes dirbtinis intelektas pakeičia karą, teisėsaugą, visuomenę ir netgi mūsų supratimą apie tai, ką reiškia būti žmogumi. Kokia ateitis mūsų laukia? Kaip galime padidinti savo gerovę, pasitelkdami dirbtinį intelektą ir kartu neatimdami iš žmonių pajamų bei gyvenimo prasmės? Vienas garsiausių šiuolaikinių fizikų Maxas Tegmarkas knygoje „Gyvybė 3.0“ paaiškina, kaip dirbtinį intelektą priversti dirbti gerovės labui, atskiria mitus nuo tikrovės ir perkelia mus į naują gyvenimo lygmenį.
Jonathan Black „Slaptoji pasaulio istorija“
Ši knyga privers jus pažvelgti į pasaulį kitaip. Koks likimas laukia pasaulio? Ar tikrai slaptosios draugijos valdo pasaulį? Kaip slaptasis mokymas paveikė JAV administracijos užsienio politiką Vidurio Europos atžvilgiu? Konroversiškoje knygoje – okultizmas ir ezoterika, iliuminatai ir dievai, perdavę savo žinias išrinktiesiems, rašytojai ir dailininkai, kuriems buvo atskleistos paslaptys. Rašytojas, žurnalistas J. Black kalba apie Kabalą ir ezoterinį budizmą, senovės graikų ir romėnų misterijas, gnosticizmą ir neoplatonikus, „Tūkstančio ir vienos nakties“ istorijas, Renesanso misticizmą, laisvuosius mūrininkus, mistikus, okultinį bolševizmą, o užbaigia savo tyrimą Naujosios Jeruzalės laukimu.
Michael Wolf „Ugnis ir įniršis Donaldo Trumpo Baltuosiuose rūmuose“
Tai dokumentinė proza apie pirmuosius Donaldo Trumpo prezidentavimo metus. Knyga apie Vašingtono politikos užkulisius, apie įtampą ir intrigas, apie juokingas, tragiškas, titaniškas ir vis žlungančias D. Trumpo Baltųjų rūmų komandos pastangas visiškai nesistemišką žmogų, atėjusį į politinės valdžios sistemą per jos pačios kritiką, suderinti su didžiule Jungtinių Amerikos Valstijų politine mašina. Tai kupinas dramos realybės trileris, kur gyvai nupiešti mūsų laikų herojai gyvena itin intensyvius gyvenimus. Bet, žinoma, pagrindinis knygos personažas – viešumas, rampos šviesos, žiniasklaida. Didžiausios kovos visada verda dėl kelių šlovės akimirkų.
Asta Jolanta Miškinytė „Bitlas, Ana Orka ir aš“
Šis tikras, talentingai parašytas romanas – apie paauglystę, kuri visiems romano veikėjams yra didžiausias gyvenimo išbandymas: ir šešiolikmečiams, ir jų tėvams. Šeimos čia „probleminės“, kiekviena savaip, ir karai jose vyksta be jokių taisyklių. Savo istoriją pasakoja didysis manipuliuotojas, melagis ir prisitaikėlis, kurio vardo tikrai neatsiminsite, bet jo nelaimingo gyvenimo ir prarastos meilės istorija jus sukrės. Tai taip skausminga, atpažįstama ir... juokinga. Ši knyga tėvams apie JUOS, paauglius, kurie sugriauna tėvų gyvenimus, ir JIEMS, paaugliams, kurių vaikiškos vasaros taip greitai ir tragiškai pasibaigia. Ir visiems – apie būtinybę ir laimę sutikti savo Bitlą...
Juozas Erlickas „Bijau varlės“
Geriausi Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Juozo Erlicko eilėraščiai, su kuriais užaugo ne viena karta, kurie tapo ir puikiai žinomomis dainomis. Įvairaus amžiaus skaitytojų (ir vaikų, ir suaugusiųjų) mėgstamose eilėse – satyriškas ir drauge romantiškas požiūris į vaikystę, gamtą, praeitį. Šį kartą tekstai atgimsta naujai – knygos iliustruotoja Marija Smirnovaitė labai subtiliai ir originaliai pažvelgė į J. Erlicko tekstus. Beje, knygoje dailininkė įkomponavo ir paties autoriaus piešinius.
Tomas Dirgėla „Mano tėtis rašo knygą“
Berniukas nesupranta, kodėl jo tėtis nerašo ‒ tik vaikštinėja po savo darbo kambarį pirmyn atgal! Tuo tarpu tėtis neranda įkvėpimo užbaigti pradėtos knygos… Ką daryti, kai nieko nesidaro? Ogi eiti ir pažaisti! „Mano tėtis rašo knygą“ – pirmoji vaikų mylimo rašytojo Tomo Dirgėlos paveikslėlių knyga, iliustruota puikios dailininkės Ingos Dagilės, pasakoja tikrą istoriją iš rašytojo kasdienybės ir dar kartą parodo, kiek daug gali duoti su šeima praleistas laikas!
