R. Sabas prisipažino sąmoningai siekęs, kad knygą skaityti būtų labai lengva ir taip ji galėtų sudominti bet ką – nuo paauglio iki senolio. O tada, jis tikisi, žmonės istorija pasidomės ir giliau.
„Viskas atskleista per labai paprastą siužetą, nuotykius, paslapčių vaikymąsi, kažkokį romaną – po to atsiskleidžia visa istorija ir, jei susidomi, pradedi ieškoti daugiau“, – pasakojo jis.
R. Sabas sakė, kad nors knygos idėja jam gimė prieš penkerius metus, ją parašė per du mėnesius, kas vakarą rašydamas po kelias valandas – dažniausiai, jei leisdavo oras, sėdėdamas prie upės su kompiuteriu. „Supratau, kad turiu baigti, nes šiemet yra Gaono ir žydų metai“, – sakė jis.
Pradėjęs gilintis į istoriją, R. Sabas suprato, kad dar labai daug knygoje liko nepanaudota – tačiau tuo jis pasinaudos rašydamas antrą knygą, kurią tikisi galbūt baigti net iki šios vasaros. „Pagrindinė kabinanti mintis ten bus Napoleono era, bet visas veiksmas, užuomazgos prasidės šiek tiek anksčiau su Radvilomis ir kitais dalykais. Nenoriu dabar atskleisti, bet šiaip bus labai įdomu“, – šypsojosi jis.
Pasak R. Sabo, nors jis sąmoningai siekė, kad knyga būtų populiari, tokio didelio populiarumo visgi nesitikėjo. Bet svarbiausi jam pačių žydų atsiliepimai: „Iš pradžių jie į šią knygą žiūrėjo gana skeptiškai, o paskui ateidavo ir sakydavo, kad parašiau kažką, ko jie patys nežinojo, sakydavo ačiū. Tai buvo svarbiausia“.
Visą pokalbį žiūrėkite laidos įraše.
