Jūsų dėmesiui – penkios laiko patikrintos ir pripažintos „Baltų lankų“ leidyklos postapokaliptinės, distopinės ir šių dienų nerimą alegoriškai aprašančios knygos, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Margaret Atwood „Tarnaitės pasakojimas“
Netolima ateitis. Gileado respublika. Fredinė gyvena Vado ir jo Žmonos namuose. Kartą per mėnesį ji privalo gultis ant nugaros ir atlikti Tarnaitės pareigą, nes mažėjančio gimstamumo amžiuje Fredinės ir kitų šiai tarnystei paskirtų moterų vertė tėra jų vaisingumas. Ji dar atmena senus laikus, kai gyveno su savo vyru Luku, žaisdavo su dukra, turėjo darbą, pinigų, galėjo mokytis. Bet dabar visa tai – jau praeitis.
Pirmąkart 1985 m. pasirodžiusi distopija „Tarnaitės pasakojimas“ nominuota „Man Booker“ premijai ir apdovanota daugeliu kitų literatūros premijų, o kritikų lyginama su George’o Orwello „1984-aisiais“. Pagal šį romaną sukurtas visame pasaulyje pripažinimo sulaukęs to paties pavadinimo serialas (2017).
Iš anglų k. vertė Nijolė Regina Chijenienė.
Albert Camus „Maras“
194… Orano mieste Alžyre ima siautėti maras. Daktaras Bernaras Rijė pirmas pastebi ligos ženklus ir skatina miesto valdžią kuo skubiau imtis priemonių. Kol Rijė fiksuoja įvykius mieste, valdžia delsia. Ilgainiui mieste paskelbiamas karantinas. Negalima nei iš jo išvykti, nei į jį atvykti. Maras įsigali ir mirties akivaizdoje išbando žmonių vienybę, tikėjimą ir būties prasmingumą.
Absurdas, maištas, istorija ir mirtis – svarbiausios temos, plėtojamos visame Nobelio literatūros premijos laureato (1957) A. Camus kūrybiniame palikime, o romanas „Maras“ laikomas vienu brandžiausių rašytojo kūrinių.
Iš prancūzų k. vertė Rožė Jankevičiūtė.
Kazuo Ishiguro „Neleisk man išeiti“
Vaikystę Keitė praleido Heilšame – uždaroje, nuosavas ir kartais itin neįprastas taisykles turinčioje mokymo įstaigoje, įkurtoje Anglijos provincijoje, toliau nuo pašalinių akių. Ten vaikai buvo akylai saugomi nuo išorinio pasaulio ir ugdomi taip, kad suprastų esantys ypatingi. Idilišką praeitį Keitė paliko užmarščiai, tačiau praėjus daugeliui metų į jos gyvenimą sugrįžta Rūta ir Tomis – geriausi draugai iš Heilšamo laikų.
Ši Nobelio literatūros premijos laureato knyga (2017) – tai nepaprastai rafinuotas ir subtilus pasakojimas apie dar vieną mūsų pasaulio versiją. Jis persmelktas žmogaus trapumo pajautos ir neišmatuojamo gyvenimo geismo.
Iš anglų k. vertė Jovita Liutkutė.
Naomi Alderman „Galybė“
Merginos ir moterys visame pasaulyje viena po kitos atranda turinčios galią. Pakanka vieno prisilietimo, kad sukeltų neištveriamą skausmą – ar net mirtį. Staiga kiekvienas vyras žemėje susivokia beprarandąs kontrolę. Išaušo Moterų era – tik kur šitai nuves?
Rašydama šį romaną, knygos autorė dalijosi idėjomis su savo tuometine mentore rašytoja Margaret Atwood, o knyga laimėjo 2017 m. premiją „Baileys Women’s Prize for Fiction“. Metų knyga „Galybę“ paskelbė „New York Times“, „Washington Post“, „LA Times“, „NPR“, „Entertainment Weekly“. Romanas užkopė į pasaulinių bestselerių viršūnes ir yra išverstas į daugiau kaip 30 kalbų. Barackas Obama knygą paskelbė mėgstamiausiu 2017 m. kūriniu.
Iš anglų k. vertė Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė.
Philippe Claudel „Šuns archipelagas“
Nuo viso likusio pasaulio atskirtoje saloje, pramintoje Šuns archipelagu, gyvena maža bendruomenė, kuri prasimaitina žvejodama, spausdama raudonąjį vyną, augindama alyvmedžių plantacijas ir kaparių sodus. Vieną rugsėjo rytą į salos krantą jūra išmeta tris juodaodžių jaunuolių kūnus. Kaip turėtų pasielgti vietiniai: imtis ieškoti tiesos ar viską pamiršti? Neįprastas įvykis išmuša bendruomenę iš idiliškai ramaus ir monotoniško gyvenimo vėžių ir verčia priimti sudėtingus moralinius sprendimus, kurie parodys tikruosius jų veidus ir pakeis jų likimus.
Romanų „Pilkosios sielos“ ir „Brodekas“ autoriaus naujausia knyga „Šuns archipelagas“ – tai alegorinis pasakojimas apie mūsų laikų pasaulį, kuriame nelyg graikiškoje tragedijoje be gailesčio apnuoginama miglota žmogaus prigimtis.
Iš prancūzų k. vertė Jonė Ramunytė.
