Apie šias knygas ir jų autorius laidoje „Delfi rytas“ pasakojo leidyklos „Alma Littera“ ekspertė Vitalija Pilipauskaitė-Butkienė.

Juliet Grames „Septynios ar aštuonios Stelos Fortūnos mirtys“ – kvapą gniaužianti vienos šeimos saga, kuri aprėpia viską: varginančią, bet spalvingą pietų italų kasdienybę, emigraciją nuo Kalabrijos iki Konektikuto, amerikietiškąją svajonę, bėdas, paslaptis ir sudėtingus šeimos narių tarpusavio ryšius. O visų šių likimo verpetų centre – nuolatinė, kartais protu nesuvokiama ir nuožmi vienos moters kova su savąja lemtimi.

Septynios ar aštuonios Stelos Fortūnos mirtys
Foto: Leidykla "Alma littera"

Pasak V. Pilipauskaitės-Butkienės, ši knyga puikiai tiks visiems, kurie myli Italiją, taip pat tiems, kurie nori susipažinti su debiutuojančiais, bet stipriais autoriais. Konektikuto valstijoje gimusi ir gausioje italų šeimoje užaugusi Juliet Grames nuo pat vaikystės buvo apsupta knygų. „Septynios ar aštuonios Stelos Fortūnos mirtys“ – debiutinis romanas, tai beletrizuota jos močiutės gyvenimo istorija.

Prancūzijoje jau dešimtmetį gyvenančios rašytojos ir žurnalistės Erikos Umbrasaitės penktoji knyga ironišku pavadinimu „Lūpdažio pamokslai“ – apie meną laimingai ir prasmingai gyventi žavioje, trapioje ir kartais nepakeliamai sunkioje kasdienybėje.

Lūpdažio pamokslai
Foto: Leidykla "Alma littera"

Trumpos, šilumos pripildytos, įkvepiančios esė apie žmogiškumą ir paprastumą be kaukių, arba savotiškas minčių dienoraštis, nuaustas iš autorės įžvalgų, patirties ir tikrų istorijų. Humoras, išmintis, keli lašai liūdesio ir gera dozė optimizmo – kokteilis, kurio gali tikėtis, skanaudamas šį kūrinį.

Kitos autorės knygos: „Vienos krūties istorija“, „Moteris katė ir jaunas mėnulis“, „Prancūzija mon amour“ ir „Paskolink man savo gyvenimą“.

Nors Jolitos Herlyn pavardė skamba nelietuviškai, V. Pilipauskaitė-Butkienė ragina neapsigauti – ši rašytoja, gyvenanti Hamburge, yra kilusi iš Klaipėdos. Ir nors iki šiol ji rašydavo romanus, kuriuose daugiausiai nagrinėdavo šeimynines peripetijas, asmeninius santykius, šįkart ji ėmėsi jai neįprasto žanro.

Žinau, kad nieko nežinau
Foto: Leidykla "Alma littera"

„Žinau, kad nieko nežinau“ – ne tik šeimos drama, bet ir įtemptas psichologinis trileris su detektyvo elementais, iki pat paskutinio puslapio stebinantis skaitytoją netikėtais likimo posūkiais. Autorė knygoje paliečia kaltės, pavydo, piktavališko šmeižto, tėvų ir vaikų santykių, meilės ir draugystės temas.

Birutė Putrius – lietuvių kilmės rašytoja, gimusi ir užaugusi JAV. Nuoširdus ir santūrios ironijos persmelktas romanas „Paklydę paukščiai“ susideda iš keliolikos trumpų novelių, kuriose pasakojama pagrindinės veikėjos Irenos Matas ir jos draugų istorija, kai po Antrojo pasaulinio karo dar būdami maži su šeimomis jie atvyksta į Čikagą ir bando suvokti, ką reiškia būti tikrais amerikiečiais.

Paklydę paukščiai
Foto: Leidykla "Alma littera"

V. Pilipauskaitė-Butkienė sako, kad jai ši knyga labiausiai įstrigo tuo, kad leido visai kitaip pažvelgti į kartą žmonių, kurie buvo priversti emigruoti, kurtis gyvenimą kitoje kultūroje ir net labai norėdami negalėjo grįžti namo.

Laimos Vincės knyga „Mūsų nepalaužė. Partizanų, ryšininkų, tremtinių, holokausto aukų ir jų šeimų likimai“ paliečia pačią vertingiausią žmogaus atminties dalį – atsiminimus. Ir ne tik paliečia, bet ir padeda mums perprasti tragiškiausius XX a. įvykius išgyvenusių žmonių – lietuvių, žydų, vokiečių – patirtį.

Mūsų nepalaužė
Foto: Leidykla "Alma littera"

Ši knyga gimė po ilgo ir kruopštaus Laimos Vincės darbo – 2007–2011 metais užrašytų partizanų, ryšininkų ir tremtinių išgyvenimų.

„Kad išgirsčiau jų pasakojimus, keliavau į atokiausius kaimelius. Teko nakvoti ant šieno, padėti savo pašnekovams tvarkytis buityje, sėdėti prie stalo ir mėgautis šeimininkų vaišingumu. Dažnai kartu verkėme, tačiau kur kas dažniau juokėmės. Kai kalbėjausi su savo pašnekovais, dauguma jų buvo įkopę į aštuntą ar devintą dešimtį. Nerimavau, kad jie neprisimins savo jaunystės įvykių, tačiau jų pasakojimai buvo išsamūs, tikslūs ir nuoseklūs“, – pasakojo autorė.

„Kad mane pamatytum“ – septintoji Australijoje gyvenančios prozininkės Akvilinos Cicėnaitės knyga. Tai istorija apie dideles ir mažas pabaigas, apie saulės užtemimus ir laipiojimus pro langą, apie teatrą, šeimos dramą ir truputį – apie meilę.

Kad mane pamatytum
Foto: Leidykla "Alma littera"

Keturiolikmetė Gilė apie pabaigas žino viską. Ir apie pasaulio pabaigą, kuri turėtų įvykti jau netrukus, 1999-ųjų gruodžio 31-osios vidurnaktį. Ir apie šeimos pabaigą, kai tėtis palikęs namus išeina pas savo studentę. Ir apie draugystės pabaigą, kai su geriausia drauge tenka varžytis dėl trokštamo vaidmens spektaklyje. Bet Gilė negali nutuokti, kuo pasibaigs mamos ryšys su vyru, pramintu Kurmiu, ir kas laukia prasidėjus 2000-iesiems...