Knygos vaikams kategorijoje laimėjo Ignės Zarambaitės ir Vandos Padimanskaitės knyga „Stebuklingi senelio batai“.
Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas, paskelbdamas apdovanojimą šioje kategorijoje, teigė, kad jis, kaip literatūros kritikas per visus metus daro savo statymus už knygas. „Labai svarbus pripažinimas kiekvienam kūrėjui, ypač jaunam, pradedančiam. Bet svarbu atsiminti auksinę taisyklę, kad kūryba pirmiausia turi būti dėl paties meno ir kilti iš vidaus. Kai ji išties autentiška ir apdovanojimai pradeda kristi į rankas, nors jų visai nelauki“, – sakė jis.
I. Zarambaitė pasakojo, kad idėjos knygoms atsiranda pačiais netikėčiausiais būdais – tiek bendraujant su vaikais, tiek atsitiktinai pamačius kokį daiktą ar pan. Ji teigė esanti įsitikinusi, kad vaikų literatūroje slypi didžiausia išmintis.
„Ne kartą skambėjo mintis, kad iki vaikų literatūros reikia užaugti. Labai tam pritariu“, – kalbėjo ji.
Knygų paaugliams kategorijoje laimėjo Ilonos Ežerinytės knyga „Skiriama Rivai“.
LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, prieš įteikdama apdovanojimą šioje kategorijoje, sakė, kad nesvarbu, vaikai, paaugliai, ar suaugę, svarbu, kad tos knygos įtrauktų.
Ilona Ežerinytė teigė, kad ji rašanti tokiems paaugliams, kuriuos ji pažįsta, o jos aplinkoje nėra esančių socialinėse paraštėse. „Gal man gyvenime teko bendrauti su labai padoriais paaugliais“, – svarstė ji.
Geriausia poezijos knyga paskelbta Vytauto Kazielos „Alyvmedžiai“.
„Esmė, kaip susidėlioji viską gyvenime, iš pradžių reikėjo statyti namus, auginti vaikus, o dabar aš jau galiu rašyti. Atsilikau truputį nuo savo kartos, bet... “, – kodėl poeziją pradėjo rašyti ne jaunystėje aiškino jis.
„Yra žmonės, kurie savo kūryba, savo natūra yra labiau miesto poetai, yra tokių, kuriems reikia atitolti nuo to triukšmo, kad galėtum įsiklausyti į save ir galėtum rašyti, aš esu vienas iš tokių“, – pasakojo V. Kaziela.
Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Rūta Kačkutė, prieš paskelbdama laimėjimą, sakė, kad poeziją nori skaityti tada, kai nori pasikalbėti su savimi, ir patikino skaitanti visus metus, o ne tik galvodama apie laimėtojų atrinkimą.
Geriausia metų knyga suaugusiems tapo Marijaus Gailiaus „Oro“.
Mane stebina, kad parašiau knygą visai negalvodamas apie skaitytoją, ir tokia neskaitytojiška knyga tapo pirmąja skaitytojų išrinkta knyga, tai man rodo, kokie jūs nuostabūs, man tai didžiulė laimė“, – sakė M. Gailius, patikindamas, kad susidomėjo klimato kaita, apie kurią rašo šioje knygoje, gerokai anksčiau nei ši tema tapo labai populiari.
Nominantai ir laimėtojai (paryškinti)
Knygų suaugusiems kategorija:
Marijus Gailius „Oro“
Virginija Kulvinskaitė „Kai aš buvau malalietka“
Vidas Morkūnas „Pakeleivingų stotys“
Daina Opolskaitė „Dienų piramidės“
Jurga Tumasonytė „Undinės“
Knygų vaikams kategorija:
Tomas Dirgėla, Dalia Karpavičiūtė „Benas – sapnų siuvėjas“
Vytautas V. Landsbergis, Dalia Karpavičiūtė „Pūkis karalius“
Paulius Norvila, Jurga Šulskytė „Strykt pastrykt!“
Ignė Zarambaitė, Vanda Padimanskaitė „Stebuklingi senelio batai“
Dovilė Zavedskaitė, Jurga Šarmavičiūtė „Lietus ir skafandras“
Knygų paaugliams kategorija:
Ilona Ežerinytė „Skiriama Rivai“
Vytautas V. Landsbergis „Žalčių karalienė“
Audronė Meškauskaitė, Aurina Venislovaitė, Inga Dagilė „Istorijos skanėstai“
Kotryna Zylė „Sukeistas“
Poezijos knygų kategorija:
Vaiva Grainytė: Gorilos archyvai“
Jurgita Jasponytė „Vartai auštrieji“
Vytautas Kaziela „Alyvmedžiai“
Giedrė Kazlauskaitė „Gintaro kambarys“
Alvydas Šlepikas „Mano tėvas žūsta“
Geriausios metų knygos renkamos nuo 2005 metų.
Apdovanojimus organizuoja Kultūros ministerija, Skaitymo ir kultūrinio raštingumo asociacija, Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos radijas ir televizija.
Apdovanojimų šventę vedė Julijus Grickevičius, Gerūta Griniūtė, Živilė Kropaitė.
