Lygino su signatarais

Kino režisierius A. Puipa nominuotas už kino vaizdų poetinę realybę, rašytojas S. Šaltenis – už daugialypę literatūrinę kūrybą ir išskirtinį stilių, Operos solistė Asmik Grigorian – už vokalinį meistriškumą ir įspūdingą artistinę įtaigą, kūrybinė grupė Rugilė Barzdžiukaitė, Vaiva Grainytė ir Lina Lapelytė – už įkvepiantį bendradarbiavimą, kuriant aukščiausio lygio kritinį meną, kompozitorė Zita Bružaitė – už muzikos universalumą ir emocinį atvirumą bei aktorė Viktorija Kuodytė – už asmenybės žymę šiuolaikiniame teatre.

„Simboliška, kad Vasario 16-osios išvakarėse nusilenkiame ir tiems, kas atkūrė laisvą valstybę, ir tiems, kas ją kuria toliau – talentingą, intelektualią, autentišką Lietuvą. Nes kas, jei ne kadaise iškovota laisvė, leidžia mums šiandien realizuoti savo kūrybines galias? Kas, jei ne kultūra ir menas, yra tie esminiai tautos ir valstybės įtvirtinimo elementai, padedantys mums suvokti save, o pasauliui – geriau pažinti mus?

Daugelis Vasario 16-osios, o vėliau ir Kovo 11-osios signatarų buvo žmonės, aktyviai dirbę kultūros baruose ir statę valstybės pamatus ant lietuvių tautos kultūrinio pagrindo. Ir šis valstybės kūrimo darbas niekada nesustoja. Tik įgyja naujų atspalvių, prasmių ir susilaukia naujų iššūkių.Todėl Jus, brangūs laureatai, drąsiai galima vadinti naujaisiais Lietuvos kultūros signatarais. Patvirtinančiais jos brandą unikaliais parašais – savo kūryba. Ačiū Jums už tai!“, – laureatus sveikino prezidentas G. Nausėda.

Laureatus taip pat pasveikino Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijos pirmininkė prof. Viktorija Daujotytė-Pakerienė ir kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas.

Į ceremoniją neįleido V. Kuodytės

Kaip pranešė portalas „15min.lt“, V. Kuodytė nebuvo įleista į ceremoniją Prezidentūroje, nes su savimi neturėjo pasiėmusi kvietimo, o jos pavardės nebuvo sąraše.

Prezidentūra teigia, kad V. Kuodytei atvykus į Prezidentūrą paaiškėjo, kad ji nebuvo įtraukta į Kultūros ministerijos Prezidentūrai pateiktą sąrašą ir jai nebuvo išrašytas leidimas patekti į Prezidento rūmus. Leidimų biurui derinant formalumus dėl leidimo suteikimo, laureatė išėjo ir su ja nepavyko susisiekti telefonu.

„Prezidentūra nuoširdžiai atsiprašo laureatės V. Kuodytės ir jos artimųjų. Prezidentas su ja asmeniškai susitiks ir įteiks Nacionalinę kultūros ir meno premiją“, – teigiama Prezidentūros išplatintame komentare.

G. Nausėda paskelbė ir asmeninį atsiprašymą savo feisbuko paskyroje. „Labai apgailestauju, kad Nacionalinės premijos laureatė aktorė Viktorija Kuodytė dėl įvykusios apmaudžios klaidos nepateko į apdovanojimų ceremoniją. Atsiprašau šios talentingos aktorės bei jos artimųjų. Laureatei bus parodytas deramas dėmesys, žaviuosi jos kūryba ir asmeniškai išgyvenu dėl susiklosčiusios situacijos“, – rašo jis.

Kultūros ministerija dėl taip pat atsiprašo aktorės ir teigia, kad aiškinsis, kodėl įvyko tokia klaida, kai V. Kuodytės artimieji svečių sąraše buvo, o pati laureatė – ne.

„Perduodu kultūros ministro atsiprašymą dėl šios labai apmaudžios klaidos“, – BNS sakė Kultūros ministerijos Ryšių su visuomene ir strateginės komunikacijos skyriaus vedėja Jana Mikulevič.

Tarp Lietuvos laureatų – žinomi pasaulyje kūrėjai

„Manyčiau, kad kūrėjams ir man asmeniškai labai brangi, gal brangiausia valiuta yra laikas. Dažnai save pagaunu sakydama: Viešpatie, suteik man laiko padaryti tai, ir padaryti tai gerai. Noriu palinkėti laiko kūrybai – tokio, kad jo dėka būtų kuriama ne tik spalva, garsas, judesys, vaizdas, bet kurio dėka būtų kuriama Lietuva“, – atsiimdama apdovanojimą kalbėjo Z. Bružaitė.

„Šie pora metų dovanojo man tiek daug, kad emocijos nebespėja padėkoti visiems, kurie prisidėjo prie to, kuo esu šiandien. Esu be galo dėkinga visiems, bet šiandien man kažkodėl labiausiai norisi padėkoti Lietuvai. Niekada nesu jai dėkojusi už tai, kad mane užaugino drąsią ir stiprią. Priimsiu apdovanojimą kaip paskatą ir avansą toliau drąsiai keliauti be baimės ir daryti daug gerų darbų“, – sakė A. Grigorian.

„Nė viena neįsivaizdavome ir nesitikėjome, kad daugiau prieš dešimt metų ankštoje virtuvėje pradėta repetuoti mūsų pirma opera „Geros dienos“, kai repeticijose nepakako vietos mūsų dešimt dainininkų, išaugs į tarptautines gastroles ir iki paplūdimio Venecijoje. Metai buvo gausūs dėmesio, apdovanojimų, tai džiugina, nes reiškia grįžtamąjį ryšį, bet tuo pačiu ir įpareigoja, slegia ir baugina. Simboliška, kad ši premija įteikiama prieš Valstybės atkūrimo dieną, o už mėnesio minėsime laisvės trisdešimtmetį. Esame pagerbtos šia solidžia premija, sėdime matomoje pirmoje eilėje – norėtųsi palinkėti, kad kultūra valstybės gyvenime turėtų savo patogią, matomą kėdę ir ji stovėtų saulėkaitoje, ne pavėsyje“, – kalbėjo V. Grainytė.

Rugilė Barzdžiukaitė, pasakodama, kad pastaraisiais metais jai teko daug diskutuoti ekologijos tema, stebėjosi, kad žmonės tikisi, kad viskas pasitaisys, net kai mato drebančią žemę. „Tą patį darome ir su savimi: išsieikvojame, o po to ieškome, kur dingo produktyvumas“, – pastebėjo ji.

Lina Lapelytė ceremonijoje tarp kitų padėkų prisiminė ir savo močiutę, kuri ją išmokė kas vakarą palydėti saulę. „Dideli dalykai nėra tokie baisūs, kai moki džiaugtis mažais, linkiu visiems nepamiršti palydėti saulę vakarais, nes mažuose dalykuose telpa visata“, – sakė ji.

Lietuvos nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis įvertinami reikšmingiausi kultūros ir meno kūriniai, Lietuvos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjų sukurti per pastaruosius 7 metus, taip pat kūriniai, sukurti per visą gyvenimą. Kasmet skiriamos premijos yra 800 bazinių socialinių išmokų dydžio.