Prieš koncertą Kauno valstybinėje filharmonijoje susipažinkime su šio nepaprasto talento asmenybe iš arčiau.

- Papasakokite, kada užsimezgė Jūsų santykis su muzika pirmąkart?

- Pirmasis iškilęs muzikinis prisiminimas iš vaikystės yra mano senelis, grojantis balalaika. Pamenu, kaip atnešdavau balalaiką jam ir vis prašydavau, kad pagrotų. Kai buvau mažas, jis labai mėgdavo per televiziją žiūrėti operas. Man pasakojo, kad aš sėdėdavau prilipęs prie televizoriaus ir įdėmiai stebėdavau rodomas operas. Tikriausiai kažkur viduje ta meilė operai slypėjo jau tada.

- O kokios muzikos klausydavotės paauglystės metais?

Tuo metu populiarių grupių ir atlikėjų – „Take That“, „Haddaway“, Michaelo Jacksono ir kt. – muziką.

- Ar tuo metu nesvajojote tapti populiariosios muzikos atlikėju?

- Ne! Su muzika ir dainavimu buvo toks paradoksas. Mokykloje grojau saksofonu ir istojau į akademiją kaip saksofonistas. Baigęs mokyklą pasakiau, kad niekada gyvenime nedainuosiu. Man mokytojai ir chorvedžiai tada sakė: „Tik nepamiršk mums atsiųsti pakvietimų į savo koncertus“. Aš buvau įsitikinęs, kad niekada nedainuosiu chore, o juo labiau – solo. Kaip sakant, prisikalbėjau.

Tadas Girininkas
Foto: Asmeninio archyvo nuotr.

- Ir kaip viskas galiausiai pasisuko į dainavimą?

- Dar pirmaisiais studijų metais pirmą kartą apsilankiau LNOBT G. Verdžio „Aida“. Mane labai sužavėjo pastatymas ir dainininkai – I. Milkevičiūtė, V. Prudnikovas ir kiti. Tuo metu studijavau saksofoną ir apie jokį dainavimą dar negalvojau.

Kartą toks mano kursiokas, grojantis klarnetu, sako: „Vienas chorvedys laiko egzaminą ir labai reikėtų pagalbos – padainuoti ištrauką iš Bruknerio mišių“. Aš sutikau. O tame egzamine buvo žmogus iš Nacionalinio operos ir baleto teatro choro vadovybės, kuris priėjo po visko ir tiesiog pasiūlė: „Gal tu nori darbo?“ Aš, aišku, labai nustebau, kad taip iškart kviečia į tokią didingą vietą dainuoti. Juk ką tik buvau atvažiavęs į Vilnių studijuoti. Bet sutikau.

Metus laiko vaikščiojau į dainavimo pamokas pas to metu teatro pedagogę. Būtent ji mane ir pastūmėjo eiti vokaliniu keliu. 2003 m. aš įstojau į vokalinį dainavimą pas vieną žymiausių operos dainininkų ir vokalo pedagogų prof. V. Prudnikovą. Būtent profesoriaus dėka šiuo metu galiu džiaugtis tuo, ką turiu geriausio.

Jau 2007 m. įvyko mano pirmieji debiutai, tais pačiais metais mane pakvietė prisijungti ir prie „Bohemiečių“ (Vilnius City Opera) trupės. Dėka rež. D. Ibelhauptaitės ir maestro G. Rinkevičiaus atradau savyje daugiau aktorinės ir vokalinės laisvės. O taip pat pasisemti didelės patirties iš šiuo ir tuo metu aukščiausios klasės vokalo meistrų.

2011 m. mane pakvietė prisijungti Nacionalinis operos ir baleto teatras.

Tadas Girininkas
Foto: Asmeninio archyvo nuotr.

- Per savo karjerą esate gavęs reikšmingiausius operos ir teatro apdovanojimus – auksinį scenos kryžių, operos „Švyturį“. Koks Jūsų talento įvertinimas yra reikšmingiausias Jums pačiam?

- Man visada pirmoje vietoje yra šeimos įvertinimas ir palaikymas. Žmona visada labai nuoširdžiai palaiko, jei tik yra galimybė – būtinai ateina manęs pasiklausyti. Žinoma, visada malonu, kai įvertina mano nuoširdų darbą ir pastangas profesionalai.

- Pastaruoju metu nemažai darbuojatės užsienyje. Teko kurį laiką dainuoti Vokietijoje, dabar – Šveicarijoje. Kokiu būdu tie pasiūlymai atsiranda?

- Mane užsienio teatrai susiranda per agentūras, su kuriomis dirbu. Užsienyje būna, kad išgirsta pasirodymuose ir tada dėl bendradarbiavimo kreipiasi į jas. Žinoma, kartais ir tiesiogiai su manimi susisiekia. Visaip būna.

- Jūsų darbe kartais gali būti suteikiamas etatas, kaip Vokietijoje, kai su teatru yra pasirašoma terminuota sutartis ir paskiriamos įvairios rolės, reikia išmokti daug skirtingų partijų. O būna ir taip, kaip štai Šveicarijoje, kai vienai operai yra ruošiamasi ilgą laiką. Kuris variantas Jums pačiam priimtinesnis?

- Man labai patinka prisiliesti vis prie ko nors naujo, net nebūtinai vien prie operų.

- O kaip pavyksta suderinti laiką su šeima ir darbą užsienyje? Šeima jau išties gausi: vyresnysis sūnus Kornelijus (7) eina į pirmą klasę, jaunesnei dukrytei Izabelei dar tik penkeri, o šeimos pagrandukei Kotrynai – šį mėnesį sueina dveji. Kaip išgyvenate visi tą laiką, kai Jūsų namuose nebūna?

- Išvykti visada būna neapsakomai sunku. Tuo metu žmonai vienai tenka rūpintis viskuo – buitimi, vaikais... Aš jai esu be galo dėkingas, nes tuo metu galiu susikoncentruoti darbui, o po jo visada galvoju apie šeimą. Nepakeliamai sunku, kai keturias savaites tenka gyventi kitoje šalyje, repetuoti ir ruoštis spektakliui, visuomet jų ilgiuosi.

Pasitaikius galimybei, sėdu į pirmą lėktuvą ir skrendu pas savo šeimą. Arba jie atskrenda pas mane.

Tadas Girininkas su šeima
Foto: Asmeninio archyvo nuotr.

- O kokie ateities planai?

- Pasirodymai Lenkijoje, Latvijoje, o taip pat ir gimtojoje Lietuvoje. Kitam sezonui turiu pasirašęs sutartį su Šveicarijos St. Galeno teatru.

- Kiek jau kalbų mokate ir ar suprantate viską, ką dainuojate?

- Žinoma, kad būtina suprasti, ką dainuoji. Ne tik savo, bet ir kitų personažų partijas svarbu žinoti. Jei tai nėra gimtoji kalba, tai viską tenka verstis, mokytis tarimo. Lietuvoje neturime, bet užsienyje yra plačiai praktikuojamas koučingas operos solistams.

- Balsas – Jūsų darbo įrankis. Kaip ji saugote, kad nepakimtumėte ir nesusirgtumėte?

- Nieko ypatingo tikrai nedarau. Normalus gyvenimo būdas. Aišku, neleidžiu sau su temperatūra lakstyti po laukus. Šiek tiek tikrai pasisaugau.

- Ar yra buvę atveju, kad reikia dainuoti spektaklyje, o Jūs su kokiais nors balso defektais – pakimęs, pašalęs?

- Spektaklyje dar taip nėra atsitikę, kad dėl savo balso negalavimo tektų atšaukti pasirodymą.

Tadas Girininkas
Foto: Asmeninio archyvo nuotr.

- Kaip dažniausiai jaučiatės po sudėtingos partijos atlikimo?

- Jeigu forma – tiek fizinė, tiek balso – yra gera, tai nekyla jokių problemų.

- Kiek daugiausiai dienų iš eilės yra tekę dainuoti?

- Šešias dienas.

- Kas suteikia daugiausiai jėgų, užsidegimo ir motyvacijos tiek metų eiti šiuo keliu?

- Man visada norisi judėti į priekį. Didžiausias mano variklis – tai mano šeima ir namai, kuriuose pailsiu ir atgaunu savo jėgas bei ramybę.

- Kurioje vietoje, koncertų salėje, teatre svajojate sudainuoti labiausiai?

- Iš tiesų, svajonių yra labai daug. Žinoma, jos turbūt sutampa su daugelio operos solistų svajonėmis.

- Kokie artimiausi darbai ir projektai laukia? Kam šiomis dienomis atiduodate savo energiją ir laiką?

- Vasario 18 ir 20 d. atliksiu A. Schoenberg kūrinius jubiliejiniame maestro Gintaro Rinkevičiaus koncerte.

Vasario 21-ąją turėsiu savo pirmąjį rečitalį su Kauno miesto simfoniniu orkestru. Tai bus pirmasis mano solinis koncertas su orkestru.