Šią skaudžią žinią DELFI patvirtino a. a. R. Lankausko žmona Regina Rudaitytė.

Gimęs 1932 metais Romualdas Lankauskas baigė filologijos studijas Vilniaus universitete ir kurį laiką dirbęs įvairių kultūros leidinių redakcijose ir dalininku-dekoratoriumi galiausiai atsidėjo išimtinai kūrybiniam darbui.

„Talentingas prozininkas (novelistas ir romanistas bei kūrinių vaikams autorius), aštrus ir skvarbus publicistas, dramaturgas ir dailininkas abstrakcionistas paliko ryškų pėdsaką Lietuvos kultūroje sukurdamas nemaža įsimintinų ir išliekamąją vertę turinčių literatūros veikalų: novelių, romanų, pjesių“, – savo atstovaujamų institucijų vardu reaguodami į netektį rašo Lietuvių PEN centro prezidentas Herkus Kunčius ir Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkė Birutė Jonuškaitė.

Pasak jų, gana anksti Romualdas Lankauskas lietuvių literatūroje įtvirtino glaustos, asketiškos novelės modelį, kurį pasitelkęs nagrinėjo urbanistinės kultūros ir inteligentijos egzistencinių kolizijų tematiką. Įžvalgus psichologas, plėtojęs lakonišką stilių ir nevengęs opių etinių problemų, rašytojas savo kūryba jau sovietmečiu priešinosi oficialiam literatūros diskursui, nagrinėdamas kūrybos ir miesčioniškumo kontraversijas, kurdamas intelektualaus, prisitaikyti prie aplinkos nelinkusio literatūrinio personažo tipažą parašė nemaža ryškių ir reikšmingų literatūros veikalų.

Jo ankstyvajai kūrybai būdingas taupus, lakoniškas sakinys, potekstės, iškalbingi nutylėjimai. Anuometinėje visuomenėje pasitelkęs romano ir novelės formą nagrinėjo skaudžias Rytprūsių kultūros likimo problemas, apmąstė inteligento kolizijas ideologinės prievartos kultūroje, pasitelkęs metaforą nagrinėjo demoralizuojantį cenzūros poveikį kūrybai. Jo novelių rinkiniai „Klajojantis smėlis“ (1960), „Trečias šešėlis“ (1964), „Pilka šviesa“ (1968), „Šiaurės vitražai“ (1970), romanai „Vidury didelio lauko“ (1962), „Tiltas į jūrą“ (1963), „Prisiminimai po vidurnakčio“ (1977), „Užkeiktas miestas“ (1988), „Nė vienas nebuvo pagailėtas“ (1990) bei kitos knygos yra ryškūs, forma ir turiniu išsiskiriantys veikalai, turintys išliekamąją vertę. Į lietuvių kalbą išvertė keletą Ernesto Hemingvėjaus ir Rėjaus Bredberio kūrinių.

Savo literatūrinėje kūryboje kritikavo totalitarinę santvarką, publicistikoje priešinosi sovietinės sistemos bukaprotiškumui, nepriklausomą ir kritišką laikyseną išlaikė ir po nepriklausomybės atkūrimo.

Romualdas Lankauskas buvo ir vienas iš abstrakčiosios tapybos pradininkų Lietuvoje, oficialiai nepripažįstamas sovietmečiu, vėliau surengęs keliolika autorinių tapybos parodų Lietuvoje ir užsienio šalyse. 1989 metais rašytojo Romualdo Lankausko pastangų dėka buvo įkurta pirmoji nuo Sovietų Sąjungos nepriklausoma organizacija Lietuvoje – Tarptautinio PEN Klubo centras Lietuvoje. Jo įkūrėjas keletą metų ėjo jo prezidento pareigas, atstovavo Lietuvai pasauliniuose rašytojų kongresuose.

Atsižvelgdama į velionio nuopelnus Lietuvos kultūrai Lietuvių PEN centras ir Lietuvos rašytojų sąjunga prašo Vilniaus savivaldybę leisti palaidoti rašytojo urną Vilniaus Antakalnio kapinėse.

Atsisveikinti su velioniu bus galima vasario 7 dieną, penktadienį, Vilniaus laidojimo rūmuose „Ritualas“ (Olandų g. 22, Vilnius) nuo 10 iki 15 val.